Is It Done, Lietuviskai (Z.M G.H)

33 dalis

- Gigi, tu patekai į avariją. - aš pasakiau jai priėjus prie jos vos tramdydama ašaras, nes aš buvau tikrai jautrus žmogus.

- O iš kur jūs tai žinote? - iš pradžių nesupratau kieno ji to klausia, bet tada suvokiau, kad daugiau nieko nėra palatoje, tiktais aš, jos mama ir tėvo jau nebebuvo. - kas jūs tokia?

Dar vieni jos žodžiai smelkė man į širdį.

- Aš Bebe, nepameni manęs?

- Ne - tada jau aš nebegalėjau laikytis ir apsiverkiau.

<<<<<<Gigi pov>>>>>>

- Gigi, tu patekai į avariją. - man pasakė kažkokia mergina atėjusi į mano palatą

- O iš kur jūs tai žinote? - aš paklausiau nepažįstamos moters - kas jūs tokia?

Aš mačiau kaip ta moteris graudinasi, ko jai graudintis? Jeigu ji išvis manęs nepažįsta?

- Aš Bebe, nepameni manęs? - vardas buvo girdėtas, bet aš jos tikrai nepažįstu, nors ir balsas atrodo girdėtas ir mergina matyta. Kaip ir.

- Ne - aš jai pasakiau nuoširdžiai, o ji prapliupo ašaroti, kaip ir mano mama. 

- Oi brangioji - mama mane dar stipriau suspaudė savo glėbyje.

- Kas yra mama? Kodėl tu taip ašaroji. Kas ta moteris? - kai mamos to paklausiau nuo jos atsitraukiau, tos moters jau nebebuvo čia.

- Kaip manai, kokia šiandien diena? - mama manęs paklausė

- Mes kraustomės į kitur, ir šiandien turime išvykti.

- O ne - mama tai pasakė ir vos nesuklupo.

Kai aš bandžiau išmastyti kodėl visi taip elgiasi mama verkė ir pas mus atėjo daktaras su ta moterimi, gal ta moteris kokia nors daktarė?

- Panele, pasakykite savo vardą su pavarde - kodėl daktaras manęs klausinėja tokių dalykų?

- Aš Gigi Hadid - papraščiausiai aš jam atsakiau. 

- Koks dabar laikas? - vėl jis durno klausimo paklausė manęs. 

- Katik prasidėjo vasara.

- Klystate - rimtu veidu jis man pasakė

- Dabar esa vidurys vasaros, jūs atsidūrėte avarijoje ir susitrenkėte galvą, jums galvos sutrenkimas ir jūs pamiršote neperdidžiausia epizodą jūsų gyvenimo.

Tada jau ir aš pradėjau verkti. 

|Kita diena|

Aš stebiuosi kaip mane išleido po dienos, tiesiog prašvietė galvą ir prirašė daug vaistų, ką jisai pasakė, kad reikia praleisti daugiau laiko su žmonėms, su kuriais buvau pastarosiomis dienomis.

Mama man pasakė, kad aš laiką leidau su ta mergina ir dar nemažai žmonių, aš nustebau, nes aš nesu tokia, kuri leidžia laiką su daug žmonių ir dažnai būna kur nors išėjusi. Man tiesiog yra labai sunku susirasti draugų, bet iš to ką papasakojo mama atrodo lyg būtų mano kokia nors priešingybė. 

Dabar su mama važiuojame namo ir galvoju kas toliau bus, nes bent jau man visas šis naujas miestelis yra visiškai svetimas ir aš nieko nesigaudau, mes sustojome prie kažkokio namo.

-  Mes čia gyvename? - aš paklausiau mamos, nes ši vieta man kažką priminė.

- Taip saulele, beje aš turiu steigmena tau.

- Kokia? Man nereikia steigmenų jeigu aš net neprisimenu nieko.

- Pameni tą moterį? Bebe?

- Kas iš to? Kad pamenu iš vakar tą blondinę? Aš apie ją nieko nežinau.

- Brangioji, būk mandagi, įpač jeigu nori viską prisiminti.

- Kam man prisiminti jeigu patekau į avariją? Ir dar su taxi? Kur aš taip skubėjau

- Man tavo draugai sakė, kad tu tiesiog susikvirčijai su vaikinu.

- Tai vat mama - aš dabar ant jos pakėliau balsą - kam man prisiminti jeigu tai skaudu? Kas iš to, jei kentėčiau? 

Dėl jos žodžių, kad susipykau su vaikinu netikėjau, nes pfff, aš? Su vaikinu?

Negali būti....