Nustok svajoti (BAIGTA)

1

-Nekenčiu tavęs, - suspigo mano sesuo ir metė į mane savo geltoną suknelę. –Tu man visai nepadedi.


Aš tik atsidusau ir nužvelgiau savo vieneriais metais vyresnę seserį Kerola. Dažyta rudakė blondinė su tobula išvaizdą. Liekna ir turinti ilgas bei gražias kojas dėl kurių nė vienas vaikinas buvo siaubingai įskaudintas. Nuostabūs balti dantys ir didelė krūtinė. Tikras angelas, o gal turėčiau sakyti velnias? Ak aš niekada nebūsiu tokia kaip ji, niekada. Esu tiesiog jos priešingybė, ir kodėl? Nors ne, visai dėl to nesigailiu bent jau visokios padugnės nesikabinėja prie manęs. Esu tamsiaplaukė turinti dideles šokoladines akis. Mano figūra tikrai ne tobula, aš tiesiog nekenčiu sporto salės ir žinoma kūno kultūros. Nesu storulė, tačiau nemėgstu žiūrėti į veidrodį nes Kerola visada man prikaišo, kad esu stora ir mano šlaunys tikrai baisios kaip ir užpakalis. Nuo tokių jos žodžių norisi amžinai užsidaryti kambaryje ir tiesiog skaityti knygas ir sėdėti prie kompiuterio ir valgyti šokoladą. 

-Leisk pažiūrėti man. –Aš atsistojau ir atidariau jos drabužių spintą. –Pasimatuok šita. 

Padaviau jai lengvą baltą su taškeliais suknelę ir juodus aukštakulnius. Ji išsišiepė ir pradėjo rengtis. Tėvai ją lepina ir myli, žinoma jie myli ir mane tačiau jų dukrelė visada bus Kerola. Veidmainė sesuo kuri gražiai elgiasi tik prie tėvų, o kad jie būtų matę kaip ji elgiasi mokykloje arba kai bėgdavo į klubus, o aš visada ją dangstydavau ir gelbėdavau iš bėdų. Štai kokia aš esu.


-Ačiū, - šyptelėjo ji ir priėjo prie veidrodžio ir nerūpestingai atmetė plaukus. –Dabar pati persirenk ir, -ji pažaibavo akimis ir susidėjo rankas ant krūtinės. –Nebūk nuoboda ir nepradėk kalbėti apie knygas ir tuos senovinius filmus kurių aš nekenčiu.

-Kaip pasakysi, -numykiau ir pasišalinau.

Įėjau į savo kambarį kuris priminė biblioteką. Knygų buvo visur. Visas mano rašomasis stalas buvo apkrautas nuostabiais romanais, detektyviniais ir fantastinėmis knygomis. Taip pat ant žemės gulėjo mokslinės knygos ir mano namų darbai. Atidariau savo drabužinę ir pradėjau raustis joje. Nieko ypatingo neturėjau, bet negaliu pasirodyti kaip kokia kaimietė, nes tuomet Kerola užmuš mane. Ir kurių galų ji sugalvojo atsivesti vaikiną ir jį supažindinti su šeima? Tai pirmas kartas, nejaugi ta draugystė rimta? Na gal taip ir geriau juk ji jau pilnametė gal būt greičiau išsikraustys iš namų ir nebekartins man gyvenimo? Būtų nuostabu. Tačiau ji vis dar dvyliktokė ir kol nebaigs mokslų nieko nebus.

Atsidususi ištraukiau mėlyną tuniką ir užsivilkusi ją pasitaisiau savo tamsius plaukus. Susirišti juos ar palikti palaidus? Gal geriau paliksiu, nenoriu, kad ta princesė prišokusi ištrauktu mano plaukų gumytę. Įsispyriau į šiltas šlepetes ir paslėpiau savo pakabuką po tuniką. Tai buvo pusė širdelės kurią saugau nes ji man daug ką reiškia. Gyliai įkvėpusi nusileidau į apačią ir sutikau malonią mamos šypsena. Ji buvo aukšta ir liekna, o jos plaukai taip pat tamsūs tik sukelti į gražų bei tvarkingą kuodą. Tėčio veidas liko rimtas, jis pažvelgė į mane ir vos šyptelėjęs vėl nusisuko. Griežtų bruožų, bet jis nebuvo toks jau griežtas kaip atrodytu iš pirmo žvilgsnio. Tamsiaplaukis rudakis, tvirto sudėjimo vyriškis vilkintis tvarkingą kostiumą. Jis advokatas todėl esu visiškai tikra, kad tą vaikiną iškamantinės nuo A iki Z. O aš pasimėgausiu kaip Kerola graušis nagus ir nervingai bandys atsakinėti už savo vaikina.

Po akimirkos nusileido Kerola ir mes visi nuėjome į svetainę prie paruošto mamos stalo. O ji tikrai labai pasistengė nes stalas atrodė įspūdingai. Ji dievino gaminti, o aš dievinau jos valgius.

-Atvažiavo, - šūktelėjo Kerol, o aš net neketinau pasitikti to laimingojo todėl atsisėdau ir įsmeigiau akis į užkandžius. 

Išgirdau balsus, tėvai pasisveikino su tuo gražuoliuku kurį įsimylėjo sesuo, o aš į lėkštę jau spėjau prisikrauti maisto. Man visai neįdomu kas jis, tegu tik nekimba prie manęs. Po akimirkos visi įėjo į svetainę, o aš atsistojau ir išspaudžiau dirbtinę šypseną kuri akimirksniu nublanko. Priešais mane stovėjo Semas. Mano širdis pradėjo plakti greičiau, o gerklėje užstrigęs gumulas neleido išsižioti. Semas čia ir jis draugauja su mano seserimi. Šviesiai rudų plaukų ir žalių akių vaikinas regis liko apstulbęs taip pat kaip ir aš. Tačiau nepasimetė ir dar veidmainiškai išsišiepė.

-Malonu susipažinti, aš Semas.

-Diana. – išspaudžiau ir nurijusi visą susikaupusi pyktį atsisėdau.

Vaikinas apkabino mano seserį ir atsisėdo priešais mane. O šalia manęs atsisėdo abu tėvai. Džiaugiausi, kad jie sėdi šalia nes kitu atveju tam veidmainiui į šlaunį suvaryčiau šakutę. Nesuprantu kaip mano sesuo galėjo įsižiūrėti į šį šlykštu niekšą kuris privertė kęsti patyčias mane. Jis amžinai žemindavo mane mokykloje ir tyčiodavosi, o aš kenčiau ir niekam apie tai nesakiau. O dabar mano sesuo tiesiog atsiveda jį čia ir dar supažindina kaip savo vaikiną. Pajutau skausmą kurį sukėlė ne kas kitas, o mano sesuo. Ji spyrė man iš kojos ir aš pakėliau į ją savo akis. Jeigu mano, kad aš nusileisiu ir elgsiuosi gražiai tai labai klysta. 

-Taigi, Semai. – Prakalbo tėtis ir įsmeigė žvilgsnį į vaikiną, o aš išsišiepiau. –Ką veiki?-Mokausi pone, kaip ir Kerola tik esame skirtingose klasėse. – Jis nusišypsojo ir pažvelgė į mano seserį. 

-O ką ketini veikti toliau? –Kamantinėjo tėtis.

-Išlaikyti dvyliktos klasės egzaminus ir kartu su ja, - jis žvilgsniu parodė į Kerol. –Stoti į teisės Universitetą.

-Mieloji nesakei, kad nori studijuoti teisę, - nustebo mama.

-Mama, nenorėjau sugadinti staigmenos, - nusišypsojo ji.

Apgailėtina, ji nekenčia teisės, o tokie mokslai tikrai ne jai. Kažin ar su tokia galva kaip jos ji apskritai kur nors įstos, nebent bus šio bjauraus turtuoliuko išlaikytinė. Nors Semas gal būt ir taps tuo teisininku, nes jo tėvas įtakingas neprireiks jam ir Universiteto. Aš įsidėjau į burną vieną kąsnį ir pradėjau jį kramtyti daugybę kartų kol visai nieko nebeliko.

-Koks tavo pažymių vidurkis? –Neatstojo tėtis.

-Artūrai, -pertraukė mama. 

-Diana, - kreipėsi į mane Kerola. –Gal nori ką nors pasakyti?

Taip, noriu tačiau nedrįsau nieko sakyti. Kerola mane užmuštu jeigu pasakyčiau ką nors blogo apie šį veidmainį melagį todėl akimirksniu atsistojau ir nieko nelaukdama užbėgau į savo kambarį ir trinktelėjusi durimis nuvirtau ant savo netvarkingos lovos ir vos tvardydama ašaras užsidengiau veidą pagalvę. Semas čia, o tai reiškia, kad mano kančios tęsis ne tik mokykloje bet dar ir namuose.