Nustok svajoti (BAIGTA)

27

 Juodi aukštakulniai, trumpa kelių nesiekianti balta suknelė ir džinsinis švarkelis. Plaukai nukirpti ir iškarpyti iki pečių. Lengvas makiažas pabrėžiantis mano akis ir dirbtinė šypsena kurią ketinu naudoti prie Makso. Visą savaitę jo nemačiau ir dabar jaučiausi kur kas geriau. Senelis tikrai nesupyko, kad nesilankiau kompanijoje visą savaitę. Jis apskritai džiaugėsi, kad aš sutikau su juo pasiūlymu laikui bėgant perimti viską į savo rankas. O visą savaitę aš mokiausi pas privačius universiteto mokytojus kurie savo laisvą laiką skyrė man. Ir dabar jaučiausi kur kas labiau pasitikinti savimi negu kai pabudau po operacijos.

Nusišypsojusi savo atvaizdui pastvėriau rankinę ir nusileidau laiptais žemyn. Nebeėjau į svetainę nes žinojau, kad visi jau yra papusryčiavę ir aš čia vienintelė kuri amžinai vėluoja, bet dabar tai jau tapo nebesvarbu. Šypsodamasi atsidariau šaldytuvą ir įsipylusi šviežių sulčių į burną įsimečiau skrebutį ir atsisėdau prie stalo. Greitai sukramčiusi atsisveikinau su virėjomis ir išėjau į lauką kur manęs laukė mano asmeninis vairuotojas. Maloniai pasisveikinau ir jis atidarė man dureles. Kai įsėdau pažvelgiau į mobilųjį ir stipriai jį suspaudžiau.

Neneigsiu jog nebijau pamatyti Makso. Jis gali vėl būti su kokia nors mergužėle, tačiau aš priversiu jį pajusti viską ką jis privertė pajusti mane. Žinau, kad elgiuosi vaikiškai ir apskritai turėčiau daugiau apie jį negalvoti, nes jis už mane vyresnis, bet po pokalbio su Kerola kuris trūko kelias valandas užsibrėžiau tai padaryti.

Automobiliui sustojus nuėjau tiesiai į savo kabinetą ir pasidėjusi daiktus nusivilkau švarkelį. Lailos kabinete nebuvo, tikriausiai ji kažkur išėjo, bet jos daiktai buvo todėl ji kompanijoje. Atsisėdusi prie stalo įsijungiau kompiuterį ir tą akimirką atsidarė durys ir aš pakėlusi galvą nusišypsojau. Lailą įėjo į kabinetą ir su aplankalu rankose atsisėdo priešais mane.

-Kur buvai dingusi visą savaitę? –Pasidomėjo ji ir aš nežinojau nuo ko pradėti.

-Man reikėjo laiko, - atvirai pasakiau ir prikandau lūpą. –Tiesa mokiausi, juk man greitai egzaminai.

-Nepamanyk, kad tau prieštarauju, - iš karto patikino ji ir aš papurčiau galvą.

-Viskas gerai, - šyptelėjau ir ji atsidususi ištraukė kvietimą. –Kas tai?

-Kadangi tu pasirodei tai rytoj vyks pobūvis, todėl dalyvausi su Maksu.

-Ne, - atsistojau ir susidėjau rankas ant krūtinės. –Aš nedalyvausiu su juo.

-Na aš irgi. Paklausyk, nežinau kas tarp jūsų įvyko, bet padaryk tai dėl kompanijos ir savo senelio.

Atsidusau ir vėl atsisėdau į kėdę. Nuostabu, reikės dalyvauti ir dar su Maksu. Bet gal tai puiki mintis? Paėmiau į rankas kvietimą ir nuleidau galvą. Kerola buvo teisi, negaliu pasiduoti ir parodyti jam, kad jis laimėjo. Todėl atsistojau ir su kvietimu rankose išėjau iš savo kabineto ir patraukiau tiesiai į Makso. Kojos tikrai drebėjo, tačiau prisiverčiau eiti ir praėjusi jo kvailą sekretorę numygau rankeną ir atvėriau duris.

Maksas sėdėjo už stalo palinkęs prie popierių ir kažką rašė. Jis net nepažvelgė į mane todėl uždariau duris ir prisiartinusi susmukau ant kėdės priešais jį. Vaikinas lėtai pakėlė savo žalias akis ir akimirką sutrikęs žiūrėjo į mane. Regis mano pasikeitimas jį sužavėjo todėl išsišiepiau ir prikandusi apatinę lūpą ištiesiau kvietimą.

-Rytoj aš dalyvausiu, - pareiškiau ir jis atsitiesė.

-Aš dalyvausiu su Laila, - pabrėžė jis ir aš primerkusi akis griebiausi veiksmų.

-Ji atsisakė, bet jeigu nenori gali nedalyvauti aš pakviesiu Džereda.

-To nebus, - užginčijo jis ir aš vos laikausi nešyptelėjusi. –Tuomet teks eiti su manimi.

-Man nesvarbu, - šyptelėjo jis ir atsistojo.

- Jeigu dabar turi laiko gal būt galėtume aptarti kompanijos reikalus?

Šyptelėjau ir nuleidusi akis galvojau ką jam pasakius, tačiau atsistojau ir įsistebeilijau į jį. Nežinau kaip, bet man reikia jam sukelti pavydą ir atrodo mano noras išsipildė nes į jo kabinetą pasibeldė sekretorė ir pranešė, kad atėjo Džeredas. Vaikinas išsišiepęs įėjo į kabinetą ir pamatęs mane iš karto apkabino. O aš tyčia prie jo prisiglaudžiau ir dar pakštelėjau į skruostą.

-Gal šiandien norėtum su manimi papietauti? –Pasiūliau ir jis iš karto linktelėjo.

-Žinoma, princese. Man užsukti pas tave antrą?

-Galėtum...

-Gaila nutraukti tokį saldų pokalbį. –Įsikišo Maksas ir atsistojo tarp mūsų. –Bet tu turi darbo ir niekur neisi.

Akimirką nežinojau ką pasakyti ir regis Džeris irgi pasimetė tačiau Maksas greitai viską sutvarkė jam tinkama linkme. Tarsi pamiršęs, kad čia stoviu jis pradėjo kalbėtis su Džeredu ir man nebeliko nieko kito kaip tik išeiti iš jo kabineto nes pokalbis pasisuko apie merginas ir vakarėlius. Mulkis Maksas taip ir norėjau jam užvožti, bet susitvardžiusi išėjau iš jo kabineto ir grįžau į savo. Kur Laila kalbėjosi su Koliu. Vaikinas man nusišypsojo ir jau ketino išeiti, bet man jis netrukdė todėl leidau pasilikti, o aš atvertusi naujus aplankalus tirynėjau pardavimo akcijas. Tačiau po valandos Laila pranešė, kad Maksas nori mane matyti. Nenoriai atsistojau ir nužingsniavau į jo kabinetą. Ko jam dabar reikia? Tikriausiai sugalvojo dar ką nors, kad mane panervintu todėl aš tikrai nenusileisiu.

Kai užėjau į jo kabinetą jis iš karto užrakino duris ir atsirėmė į jas, o aš sutrikusi spoksojau į jį ir pajutau kaip stipriai spurda širdis. Gal būt žaisti su juo ir nebuvo pati geriausia mintis ir dabar net gi gailėjausi savo veiksmų.

-Ar tu man bandei sukelti pavydą? –Pasiteiravo jis ir aš nusisukusi nuo jo pažvelgiau pro langą.

-Kodėl taip manai? –Ramiai paklausiau ir jis pradėjo artintis prie manęs.

-Diana, šis žaidimas nenormalus.

Tikriausiai būčiau tuo ir patikėjusi, bet jis apsivijo mano liemenį ir apkabino mane. Jeigu jam nepatinka tai kodėl tuomet jis taip su manimi elgiasi? Pasimuisčiau, tačiau jis nepaleido manęs ir tos sekundės darėsi vis nejaukesnės kol nustojau priešintis ir leidau jam kvėpuoti į mano plaukus ir odą. O kad jis žinotu, kaip aš iš tiesų jaučiuosi ir ką dėl jo galėčiau padaryti. Juk tik per jį tapau iš visiškos nevykėlės ir drovuolės tokia pasitikinti savimi. Aš pasikeičiau tik dėl jo nes troškau, kad mudu būtume drauge, bet jis sugalvoja tūkstančius pasiteisinimų kodėl ne ir tai mane siutina. Ir dabar net gi manau, kad senelis visai nepyktu jeigu mudu kažkas sietu. Senelis juo pasitiki kaip ir manimi tai kodėl negalime būti laimingi?

-Tu pavydi? –Išsprūdo žodžiai iš mano lūpų ir jis akimirksniu mane atsuko ir atrėmė į stalą. Nukrito rašikliai ir keli aplankalai, bet nei vienas jų nepakėlėme. –Juk aš mažvaikė nesuprantanti ką reiškia meilė.

-Netiesa, - paprieštaravo jis ir per mano kūną nubėgo šiurpuliukų banga. –Tiesiog nesuprantu ką tau jaučiu ir..

-Ir nereikia suprasti, - išlemenau. –tiesiog gyvenkim savo gyvenimus.

-Kada su juo susitaikei?

Vos nepradėjau juoktis. Aš bandau jam pasakyti, kad būtume atskirai, o jis ir vėl pradeda su savo pavydo scenomis. O aš vos laikiausi nepaspringus juoku. Man patiko matyti jo žybčiojančias akis kurioms nepatiko tai, kad aš bendrauju su kitais. Tačiau tiesa pasakius aš ir pati nežinau ką jaučiu Džeredui. Juk amžinai kartodavau, kad jį myliu, bet dabar?Atsiplėšiau nuo jo ir priėjau prie durų.

–Nepamiršk manęs pasiimti rytoj.

Jis linktelėjo, o aš išėjau iš jo kabineto ir jau ketinu eiti į savo, bet prie lifto vėl sutikau Džeri ir pasiūliau dabar nueiti kur nors papietauti nes miriau iš bado. Jeigu taip ir toliau valgysiu tikrai greitai suplonėsiu ir būsiu kaip Kerola. Pasiėmusi savo rankinę kartu su Džeriu išėjome iš pastato ir patraukiame į netoliese esančia kavinę. Aš užsisakiau kepsnį, o jis salotų. Vos nepradėjau isteriškai juoktis kai jis pasakė, kad tapo vegetaru. Su juo laikas slinko labai greitai ir smagiai. Kiekviena akimirka man pasirodė tokia nuostabi ir šilta. Su juo kalbėti buvo galima apie viską. Ir dabar tikrai pradėjau abejoti savo jausmais. Ką jaučiu Maksui, o ką Džeredui?