Nustok svajoti (BAIGTA)

2

Gulėjau apsikabinusi pagalvę ir bandžiau negirdėti apie ką šnekasi mano tėvai ir tas pašlemėkas. Praėjus dešimčiai minučių mano kambario durys prasivėrė ir su didžiuliu triukšmu įsiveržė nė kas kitas, o mano sesuo. Aš lėtai ir tingiai numečiau pagalvę ir atsisėdusi pažvelgiau į piktą sesers veidą, tačiau po akimirkos ji išsišiepė ir susidėjusi rankas ant liemens nutaisė mielą sesers veidelį.


-Tau pasisekė, kad visko nesugadinai, nes tėtis jau norėjo eiti ir paklausti kokia širšė tau įgėlė.


-Kaip galėjai atsivesti jį į mūsų namus? –Prislopinusi balsą paklausiau. –Juk žinai ką jis man padarė, ir kaip visus tuos metus elgėsi.


-Pati kalta, - pertraukė ji mane ir akimirksniu jos žvilgsnis pasidarė šaltas ir bejausmis. –O dabar būk tokia miela ir leiskis į apačią sutvarkyti viso stalo.


-Kur tėvai?


-Išvažiavo, pamiršai, kad šiandien tėčio kontoroje vyks vakarėlis?


Velnias, ir kaip aš galėjau pamiršti? Juk tėtis tai kartojo nuo praeitos savaitės. Štai kodėl Kerola pasirinko būtent šią dieną supažindinti savo kvailį su tėvais. Ir negana to tėvai išvažiavo ir gal būt grįš tik rytoj ryte. Ir kodėl man taip nesiseka? Galėjau paprašyti ir likti pas Sara, savo vienintele draugę kurią galiu pasitikėti.
Tačiau tikrai neketinau nusileisti sesei ir daryti tai ko ji manęs amžinai prašo. Ne, šiandien to nebus, tegu pati ir susitvarko, juk tai jos vakaras ne mano. Aš atsistojau ir priėjusi prie spintos išsitraukiau šiltą megztinį, tikrai neketinu likti namuose.


-Kur tu išsiruošei? –Užriko ji ant manęs ir atėmė megztinį.


-Ne tavo reikalas, kur aš einu, - atšoviau ir ištraukiau savo megztinį ir pastūmusi ją į šalį atidariau duris už kurių buvo Semas.


-Mažyte, - ištarė jis Kerolai, vis dar žiūrėdamas į mane. –Leisk man pasikalbėti su tavo sesute.


-Gerai, bet ilgai neužtruk, žiūrėsime filmą. –Išspaudė šypsena ji ir piktai dėbtelėjusi išėjo.


Aš iš karto pradėjau trauktis nuo vaikino kuris uždarė duris ir nužvelgė mane nuo galvos iki kojų. Bijojau Semo ir net gi labai tačiau aš nieko negalėjau padaryti. Šitas pašlemėkas ir taip jau atėmė iš manęs visus draugus. Nuteikė visą klasę ir pavertė pajuokos objektu ir dabar jis čia mano namuose, su mano seserimi. Jis visada rasdavo kaip mane užkliudyti ir kaip priversti ne tik verkti, bet ir pajusti skausmą. Ir dėl ko viskas? Dėl to, kad dešimtoje klasėje, o tiksliau prieš metus jį atstūmiau. Jis norėjo manęs ir aš puikiai suvokiau ką tai reiškia. Jis net gi ketino per prievartą manimi pasinaudoti, tačiau jam nepavyko ir nuo to laiko jis mane žemina ir visaip kankina.


-Išeik, - drebančiu balsu vos sugebėjau ištarti ir atsitrenkusi į stalą stipriai atsirėmiau ir sulenkiau pirštus. –Prašau.


- Aš tavęs neskriausiu, Diana. – Išsišiepė jis ir priėjo prie pat manęs. –Tu nesakei, kad Kerola tavo sesuo. –Jis palietė mano plaukus, o aš įsitempusi bandžiau sulaikyti ašaras.


- Tai ir būk su ja, - mano skruostu nusirito ašarą, o Semas pirštu ją nuvalė.


- Ir palikti tave ramybėje? To nebus.


Jaučiau kaip stipriai spurda mano širdis. Kaip keliai linksta, o visas kūnas virpa nuo jo prisilietimų. Panika ir baimė, jog likau viena su juo kambaryje visiškai privertė sustingti. Galėjau užuosti jo stiprų kvepalų aromatą kuris kitas merginas tiesiog išvestu iš proto, bet ne mane. Semo tvirtos ir grubios rankas perbraukė per mano apnuogintą ranką ir privertė krūptelėti tačiau tuomet jis suspaudė mano riešą ir trūktelėjo į save. Galėjau rėkti ir į kambarį atbėgtu Kerol, tačiau esu įsitikinusi ji dar man skeltu antausį už tai jog bandau suvilioti jos vaikiną. 


-Aš dar nepamiršau to pažeminimo, - priminė jis ir privertė pažvelgti į jį. – Turėjai būti mano prieš metus.


-Paleisk, man skauda, - paprašiau ir pajutau dar didesnį skausmą. – Semai, - išspaudžiau ašaras, o jis pasimėgaudamas ir toliau stipriai spaudė mano ranką kol ji pradėjo tvinkčioti.


- Mielasis, kur užtrukai? –Šūktelėjo Kerol ir Semas paleido savo gniaužtus. 


-Jau einu, - atsakė jis ir vėl pažvelgė į mane. –O tu klausyk savo sesutės.


Jis išėjo, o aš susmukau ant žemės ir pradėjau verkti. Ir kodėl jis čia? Kodėl neatstoja nuo manęs? Juk Kerola šimta kartų gražesnė už mane. Liekna ir populiari tarp savo amžiaus merginų bei vaikinu ne taip kaip aš. Aš esu pilka asmenybė kuri bijo paprieštarauti, ar tiesiog būti pastebėta. 
Priėjau prie veidrodžio ir nusivaliau nubėgusį tušą. Susirišau plaukus į vieną kasą ir pažvelgiau į ranką kuri buvo paraudonavusi. Nuostabu, po kelių valandų, o gal net ir tiek nereikės, ten bus mėlynė. Mama tikrai pastebės ir aš aišku negalėsiu meluoti, tačiau pasakiusi tiesą pakenksiu Kerolai. Ir ką man daryti? 


Užsivilkau palaidinę ilgomis rankovėmis ir priėjusi prie durų dar akimirką padvejojau ir galiausiai pasiryžau nusileisti žemyn. Kai įėjau į svetainę Kerola kartu su Semu sėdėjo ant lovos ir žiūrėjo romantišką filmą. Aš stengiausi į juodu nežiūrėti ir kuo greičiau nurinkti stalą. Rankos vis drebėjo, bet paėmusi paskutinę stiklinę pasijaučiau kur kas geriau. Dabar teliko tik suplauti indus ir kuo greičiau grįžti į savo kambarį.


-Diana? –Į virtuvę įėjo sesuo ir aš nustojusi plaukti indus nusišluosčiau rankas. –Ačiū, kad viską sutvarkei.


- Dėkoji, kad tavo vaikinas ir toliau galės mane kankinti? Kerol, juk žinai, kad jis vos...


Nutilau ir nusisukusi nuleidau galvą ir pradėjau stipriau kvėpuoti. Semas vos manęs neišprievartavo, o ji vienintelė apie tai žinojo ir aš ją pasitikėjau. Ji mane guodė, o iš tiesų mano jausmai jai nerūpėjo. Visus metus kenčiau nuo Semo, o ji net neketino man pasakyti, kad ji su juo draugauja.


-Aš bandžiau būti maloni, kaip nori. –Susiraukė ji ir grįžo į kambarį.


Atsidusau ir pabaigusi plauti lėkštes grįžau į savo kambarį ir pasiėmiau pirmą pasitaikiusią knygą. Atsiverčiau ją ir pažvelgiau į nuotrauką kuri žymėjo dvidešimt ketvirtą puslapį. Nebenorėjau daugiau verkti todėl užverčiau knygą ir paliečiau savo pakabuką ant kaklo. Pasiilgau savo geriausio draugo, jis išvyko prieš penkerius metus ir pažadėjo grįžti tačiau manau jis jau seniai mane pamiršo. Nei vieno laiško nei vienos žinutės apie jį. 
Išgirdau kaip trinktelėjo durys ir priėjusi prie lango pažvelgiau ir supratau, kad sesuo išvažiuoja su tuo pašlemėku. Todėl vėl grįžau į lovą ir pabandžiau užmigti. Ir vos tik užmigau pasigirdo kažkoks trepsenimas ir aš atmerkusi akis pradėjau tankiau kvėpuoti nes tamsoje negalėjau nieko įžiūrėti, bet pati pirma mintis buvo ta, kad mano kambaryje Semas. Pastvėriau maža statulėlę ir greitai įjungusi šviesą ketinau smogti tačiau aiktelėjau pamačiusi Kerol apsipylusią ašaromis.


-Kerol, kas nutiko? –Sušnabždėjau pakilusi iš lovos.


-Tu dėl visko kalta, - sukūkčiojo ji ir pastūmė mane. – Jis mane matė per tave.


-Kuo čia dėta aš? –Sutrikusi bandžiau paguosti sesę tačiau ji manęs nesiklausė. 


-Tu visada viską sugadini, - ji pastūmė mane ir grįžo į savo kambarį.


Pažvelgiau į laikrodį kuris rodė penkias ir nuėjau prie lango ir uždariusi jį susmukau ant žemės. Esu įsitikinusi, Semas man keršys pačiu blogiausiu būdu, per mano seserį. Nenoriu, kad tas padugnė ją skaudintu, tačiau žinau jeigu leisiuosi į jo žaidimą verksiu nebe ašaromis, o krauju.