Nustok svajoti (BAIGTA)

35

 Atvėriau duris ir jos garsiai sugirgždėjo. Apėmė silpnumas, tačiau negalėjau pasiduoti dabar todėl žengiau du žingsnius ir užvėriau paskui save duris. Nėra ko nerimauti, juk policija vos už kelių šimtų metrų nuo manęs. Man nieko nenutiks, o va dėl Kerolos labai bijau. Sukaupusi visą drąsa pradėjau eiti tolyn. Namas tikrai mane baugino nes atrodė senas ir, bet kurią akimirką gali subyrėti tos supuvusios lentos ir rąstai. O stogas buvo kiauras ir matėsi didžiulei plyšiai.

Ir štai įėjusi į kitą didelį kambarį išvydau prie kėdės pririštą Kerolą. Ji vilkėjo savo vakarykščius drabužius ir jos kojos bei rankos buvo pririštos, o ant burnos užrištas raištis, kad nešauktu. Norėjau pulti ir atlaisvinti ją tačiau kampe išvydau Semą. Vaikinas rankose laikė didelį peilį ir šypsodamasis žiūrėjo į mane. Jo šviesūs plaukai atrodė susivėlę, o nutrinti džinsai ir juodi marškinėliai buvo sutepti purvu.

-Semai, - drebančiu balsu ištariau jo vardą ir jis pradėjo artintis prie manęs.

-Labas Diana, - išsišiepė jis ir prisiartino prie mano sesers. –Kaip gera tave matyti lygei po metų.

-Paleisk ją, - pradėjau maldauti ir jis prikišo peilį prie Kerolos gerklės.

-O ji tikra kekšė, jau spėjo apsukti mano pusbroliui galvą, ir dar tas pavainikis, - pradėjo juoktis jis.

-Semai, maldauju.

-Bet aš jai nieko nedarysiu, juk tai mano pusbrolio vaikelis.

-Paleisk ją.

-Ne, ne.

Jis palietė Kerolos plaukus ir pabučiavo į jos kaktą. Norėjau verkti, be laikiausi ir pažvelgiau į laikrodį kurį turėjau ant rankos. Turiu dar dešimt minučių tuomet įsiverš policija ir viskas bus baigta. Reikėjo juos įleisti iš karto. Turėjau susivogti, kad Semas nesileis į derybas. Ir dabar man telieka vilkinti laiką.

-Aš vis dar noriu tavęs, Diana ir dabar tave gausiu.

-Semai nedaryk to, - maldavau, bet jis papurtė galvą.

-Dabar, arba aš jai perpjausiu gerklę, - pagrasino ir aš priėjau prie dviejų sukrautų čiužinių ir nusivilkau švarkelį.

-Gerai, o dabar paleisk ją.

-Ne, - jis pastūmė kėdę, kad Kerola aiškei galėtu mus matyti. –Tegu tavo sesutė viską stebi.

Tai buvo šlykštu, bet nieko negalėjau padaryti. Todėl linktelėjau nors Kerola kaip įmanydama purtė galvą ir liedama savo ašaras žvelgė į mane. Man buvo skaudu, bet kitos išeities nebuvo. Semas prisiartino prie manęs ir padėjo į šalį peilį. Galėjau bandyti laimę ir pastverti peilį, bet žinojau kokios gali būti skaudžios pasekmės todėl sukandusi dantis laukiau. Jis sugriebė mano plaukus ir prisitraukęs arčiau įsisiurbė į mano lūpas. Burnoje pajutau šleikštulį tačiau neturėjau jėgų priešintis. Jis praplėšė mano palaidinę ir savo šlykščiomis rankomis pradėjo mane glamonėti, o tuomet pervertė ant purvinų čiužinių ir užlipęs nusivilko marškinėlius. Buvau bejėgė ir neturėjau šansų. Jis tai padarys. Skruostu nusirito ašaros, kad esu tokia silpna, jog viską sugadinau. Tikriausiai to nebūtų įvykę jeigu nebūčiau pasirodžiusi. O dabar save kankinau, kad palikau Maksą. Todėl sukaupusi visas jėgas bandžiau įsivaizduoti, kad tai jis. Vėl pajusti jo šiltas rankas, ir karštus bučinius. Bet tai buvo tiesiog neįmanoma.

-Visiems nė iš vietos, policija!

Į patalpą sugužėjo pareigūnai ir Semas nieko nelaukdamas pastvėrė mane už plaukų ir pastvėręs peilį prikišo prie mano gerklės. Apimta panikos žiūrėjau į pareigūnus ir išvydau Maksą, kuris sunerimęs žvelgė į mane. Vienas iš pareigūnų atrišo Kerola ir aš pasijutau geriau. Bent jau jai nieko nenutiks, o kas bus su manimi? Man neberūpi, nors ne dabar žvelgdama į Maksą norėjau skradžiai žemę prasmegti. Skausmas krūtinėje atsivėrė ir mano skruostu nusirito ašaros.

-Nešdinkitės iš čia. –Suriko Semas ir stipriau suspaudė peilį. –Mudu vienas kitą mylime, ji yra mano. –Toliau šūkavo jis.

-Paleisk merginą, -paliepė pareigūnas ir tuomet aš viską supratau.

Semas visada jautėsi vienišas ir niekieno nemylimas. Jis buvo turtingas ir populiarus, tačiau jam trūko tos tikrosios meilės. Ir štai pasirodžiau aš. Jis ne veltui buvo manęs tarsi apsėstas, ir jeigu būčiau tai pastebėjusi ankščiau gal būt viso to net nebūtų. Žinau, kad jis visai nenori manęs nuskriausti, dabar tai žinau ir galiu viską sutvarkyti.

-Taip, palikit mus vienus, - sukaupusi visą drąsą išrėžiau ir pajutau kaip Semo ranka sudreba. –Aš myliu Sema, o jis mane.

-Taip, - patvirtino vaikinas ir pabučiavo mano plaukus. –Ji mane myli, girdit? –Suriko jis ir aš lėtai pasisukau į jį.

-Viskas gerai, - bandžiau valdytis, bet ašaros ir toliau ritosi skruostu. –Aš tave myliu ir mudu amžinai būsime kartu.

Suėmiau delnais jo veidą ir prispaudžiau lūpas prie jo. Bučinys kuriame nebuvo nieko, bet to užteko jį įtikinti ir jis galiausiai nuleido peilį.

-Pažadėk, kad ateisi manęs aplankyti, - atsitraukęs sušnabždėjo jis ir aš linktelėjau.

-Pažadu, - nusirito dar kelios ašaros ir dar man nespėjus susivokti buvau atplėšta nuo jo, o Semas pargriautas ant žemės.

Semą greitai surakino antrankiais, o prie manęs priėjęs Maksas stipriai apkabino ir nusivilkęs striukę uždėjo ant mano pečių, o tuomet išsivedė į lauką. Atsiplėšusi nuo jo priėjau prie verkiančios Kerolos ir stipriai ją apkabinau. Džiaugiausi, kad ji gyva ir sveika, tačiau aš nesijaučiau gerai. Darėsi silpna ir bloga, todėl Maksas parvežė mus namo. Ir aš iš karto palindau po dušu ir atsiprašiusi Makso nuėjau pasikalbėti su Kerola. O Maksas galės atvažiuoti rytoj ir mudu viską išsiaiškinsime. Tikiuosi jis nepyksta dėl to ką iškrėčiau, nes tikrai nenoriu jo prarasti. Tik ne dabar ir ne po to kas tarp mūsų įvyko.