Nustok svajoti (BAIGTA)

32

Pradėjo drebėti kojos kai jau stovėjau prie savo namo durų kartu su Maksu. Jis pasisiūlė nunešti mano lagaminą, o po to važiuos įsikurti į viešbutį ir eilinį kartą dirbs. O aš neprieštaraudama sutikau ir gilei įkvėpusi pabeldžiau į duris nes jau buvo vakaras ir namai buvo užrakinti. Išvydau kaip užsidega virtuvėje šviesos ir greitai pasigirsta spragtelėjimas ir durys atsidaro. Priešais mane stovėjo susivėlusi mama ir apsimiegojusiomis akimis bandė suvokti kas ją čia dabar trukdo.

-Mama dar tik šešios vakaro, kodėl miegi? –Pradėjau kikenti ir ji akimirksniu išpūtė akis.

-Diana? –Linktelėjau ir mama akimirksniu suspaudė mane savo glėbyje. –Kodėl nepaskambinai ir nepranešei? –Pro ašaras paklausė ji ir vis dar laikydama ji glostė mano plaukus.

-Mama uždusiu aš, - nusijuokiau

-Eime į vidų, - atsiplėšusi nuo manęs ji plačiai atvėrė duris ir garsei sušuko. –Grįžo Diana.

-Diana? –Nuo televizoriaus atsiplėšė tėtis ir aš jį taip pat stipriai apkabinau.

-Tėti kaip aš tavęs pasiilgau, - sušnabždėjau ir pravirkusi greitai nusivaliau ašaras.

Tikriausiai būčiau ir toliau tauškiusi nesąmones, bet tuomet prisiminiau, kad už manęs vis dar stovi Maksas ir nepatogei jausdamasis tiesiog stovėjo atsirėmęs į sieną ir nepratarė nei žodžio. Greitai susigriebiau ir priėjau prie jo.

-Atleisk, aš, - sumurmėjau bandydama teisintis. –Ačiū.

-Viskas gerai, - patikino jis. –Jeigu nebūsiu užsiėmęs galėsim susitikti rytoj. –Pasiūlė ir aš linktelėjau.

-Neskubėk, prie manęs priėjo tėtis ir aš iš karto įsitempiau. –Aš Artūras, - ištiesė ranką tėtis ir Maksas ją paspaudė. – O čia mano žmona Izabelė.

-Malonu susipažinti, - šyptelėjo Maksas ir aš stipriai sučiaupiau lūpas.

-Maksui jau laikas, - tarstelėjau, bet tėtis skėstelėjo rankomis.

-Gal nori arbatos? Pasikalbėtume, - pasiūlė jis ir Maksas sutiko. –O tu Diana eik išsikrauk daiktus.

Nuostabu, juk turėjau žinoti, kad tėtis taip lengvai Makso nepaleis iš akiračio. O kaip gi jeigu aš parvažiuoju namo su visiškai nežinomu vaikinu. Tėtis jį iškamantinės nuo A iki Z. Ir šį kartą nepraleis nieko, nes jau kartą suklydo pasitikėdamas Semu ir dabar padarys viską, kad tik apsaugotu savo dvi nuostabias dukras. Šyptelėjusi nusinešiau lagaminą į savo kambarį ir susižavėjusi žiūrėjau į mažą jaukų kambariuką kuriame gyvenau visus aštuoniolika metų.

Daugybę visokiausių knygų gulėjo ant stalo ir prie lovos stūksojo kelios krūvos. Tvarkingai paklota lovą, ant kurios buvo padėta mano džinsinis švarkelis ir palaidinė kurią prieš išvažiuodama palikau. Viskas stovėjo savo vietose, nepaliesta tarsi niekas be manęs čia daugiau ir nesilankė. Tačiau ant stalo pastebėjau raudoną lūpdažį ir buvau įsitikinusi, kad jį paliko Kerola.

Atvėrusi spintą nukabinau senus drabužius ir sudėjusi į maišą pastačiau prie durų. Tuomet atidariau lagaminą ir naujus savo drabužius sudėjau į spintą. Kažin kiek trūks tardymas? Gal aš jau galiu pasirodyti? Iš tiesų tai juokinga nes tarp manęs ir Makso nieko nėra. Ar bent jau bandau save įtikinti visus šešis mėnesius. Atsidusau ir atsisėdau ant lovos, o tuomet atėjo ir mama su karštu puodeliu arbatos ir padavė man.

-Na tai pasakok, kas tarp tavęs ir to vaikino? –Paragino mama ir aš išsišiepiau.

-Mama, patikėk visiškai nieko. –Patikinau ją.

-Aš ne vakar gimusi, mačiau kaip tu į jį žiūrėjai, - užginčijo ji ir atsisėdusi šalia palietė mano rankas. –Jis mielas vaikinas.

-Žinau, bet jis vyresnis.

-Tavo tėtis už mane vyresnis penkeis metais, bet mums tai netrukdo. –Atkirto ji.

-Kaip manai tėtis jį paliks gyvą? –Pradėjau kikenti. –Ar man teks jį lankyti už grotų?

-Galimas variantas. –Nusijuokė ji.

Taip, kaip aš pasiilgau tų nuostabių vakarų kai mudvi su mama atsisėdusios prie stalo gerdavome arbata ir kalbėdavomės apie viską. Aš būdavau atvira, iki tos akimirkos kai Semas pradėjo prie manęs lysti. Tada užsivėriau ir nustojau kalbėtis su mama nors to labai norėjau. Ir dabar negalėjau patikėti, kad mudvi ir vėl taip atvirai bendraujame ir aš net nedvejodama ir nesigėdydama jai smulkei papasakojau apie Maksą. Ji nebarė manęs ir net nepriekaištavau, štai kokios turi būti mamos. Ji manimi didžiavosi ir aš negalėjau sulaikyti ašarų, nes ji buvo pati geriausia mama kurią turiu nors ir ne ji mane pagimdė, bet ji yra nuostabi nes nepaliko manęs ir augino kaip savą.

-Kur Kerola? –Paklausiau jos ir pastačiau tuščią puodelį.

-Su Deividu kine. Beja ji turi tau staigmeną.

-Kokia? –Išplėčiau akis tačiau mama tik papurtė galvą.

-Ji pati tau pasakys, o dabar einam į apačią. –Paragino ji ir paėmė mano puodelį.

Kerola turi man staigmeną? Nejaugi ji ir Deividas susižadėjo? Tai būtų puiki naujiena nes kerolai jau dvidešimt ir ji gali pati pasirūpinti savimi, nors tiesa pasakius ji tikrai prapultu be Deivido. Sukikenusi kartu su mama nusileidau žemyn ir lėtai įžengiau į virtuvę kur tėtis vis dar šnekėjosi su Maksu. Apimta negeros nuojautos atsirėmiau į sieną ir sučiaupusi lūpas klausiausi apie ką jie šneka, tačiau regis tėtis su Maksu rado apie ką kalbėtis ir mano abejonės iš karto išsisklaidė.

-Mieloji, - kreipėsi tėtis į mamą. –Gal gali paruošti svečių kambarį?

-Ką? –Išlemenau aš ir sutrikusi pažvelgiau į Maksą. –Maksas važiuos į viešbutį, ar ne? –Paklausiau jo ir dar jam nespėjus atsakyti įsikišo tėtis.

-Širdele, tėčiui prireiks daugiau negu valandos susipažinti su savo žentu.

Išsprogdinau akis ir išsižiojau tačiau nepratariau nei žodžio. Ar aš gerai supratau ką tėtis pasakė? Juk jis nemano, kad aš ir Maksas. Papurčiau galvą ir Maksas išsišiepęs man mirktelėjo, nejaugi dar ir jis? Nuostabu, tikrai nusimato puikios atostogos per kurias būsiu dar labiau įsitempusi negu darbe. Bet kodėl aš taip nerimauju? Juk tarp manęs ir Makso nieko nevyksta, o gal bijau, kad per šį artumą aš ir vėl pradėsiu jausti jam kažką daugiau negu menką susižavėjimą?

Iki dvyliktos nakties prasėdėjau prie televizoriaus laukdama Kerolos kuri aiškiai šiandien negrįš namo. Ir aišku viena ausimi klausiausi apie ką kalba tėtis su Maksu virtuvėje. Negaliu patikėti, kad Maksas įtiko tėčiui, čia jau tikras stebuklas. Ir galiausiai kai jie užgesino virtuvėje šviesą atėjo į svetainę kur aš žiūrėjau televizorių ir tėti palinkėjęs labos nakties nuėjo miegoti, o Maksas atsisėdo šalia.

-Kaip tau mano tėvai? –Šyptelėjusi paklausiau ir pažvelgiau į jo akis.

-Iš pradžių tikrai buvau gana įbaugintas tavo tėvo, - sukikeno jis ir palietė mano ranką. –Bet dabar suprantu, kodėl jis taip atkaklei mane kamantinėjo.

-Ir kodėl gi? – Išlemenau besidaužančia širdimi.

-Nes jis nenori savo dukters atiduoti bet kam.

Šyptelėjau ir vieną akimirką norėjau jį pabučiuoti nes į atmintį grįžo seni prisiminimai. Pradėjau kvėpuoti giliau ir kūnas automatiškai įsitempė tačiau paskutinę akimirką atsitraukiau ir atsistojusi pareiškiau, kad jau laikas miegoti. Regis Maksas nusivylė nes aiškiai troško to paties ko ir aš, bet dabar aš negaliu pasiduoti ir po to vėl kankintis.

Palidėjusi jį į miegamąjį nuėjau į dušą ir nusipraususi tiesiu taikiniu ėjau miegoti nes jaučiausi pavargusi ir išsekusi.