Nustok svajoti (BAIGTA)

22

 Stovėjau prie veidrodžio ir tylėdama žvelgiau į save. Rankose laikiau juodą blizgančią delninukę kurioje buvo mano mobilus ir šiek tiek grynų jeigu tektu pačiai parvažiuoti namo. Ne itin dar pasitikiu Maksu todėl jeigu jis sugalvos su manimi žaisti tą pačią akimirką išvažiuosiu.

Į mano kambario duris kažkas pasibeldė ir aš išėjusi iš drabužinės priėjau prie durų ir jas plačiai atvėriau. Priešais mane stovėjo Maksas vilkintis klasikinį juodą švarką ir kelnes. Jis atrodė toks vyriškas ir patrauklus, net nebūčiau pagalvojusi, kad nuo paprastų paauglių mano dėmesį patrauks toks vyras kaip Maksimilijanas.

Vaikinas stumtelėjo duris ir aš žengiau du žingsnius atgal. Durys užsitrenkė ir aš pradėjau tankiau kvėpuoti. Ne itin patiko ta mintis, kad Maksas mano kambaryje, tačiau prieštarauti nebuvo kada.

-Turiu tau dovaną, - jis ištraukė juodą dėžutę ir padavė man.

-Kas tai? –Susidomėjusi paklausiau.

-Atidaryk.

Aš lėtai atidariau dėžutę ir išvydau mėlyną pakabuką ant sidabrinės grandinėlės. Nustebusi žiūrėjau į papuošalą kuris tikriausiai kainuoja ne mažus pinigus ir galiausiai užvėriau dėžutę. Aš negaliu priimti iš Makso tokios dovanos, jis ir taip jau nupirko drabužius ir dabar aš jaučiuosi nejaukiai. Tačiau vaikinas pastvėrė dėžutę ir išėmęs pakabuką atsistojo man už nugaros ir atsegė mano puse širdutės pakabuką. Nenorėjau su juo skirtis tačiau jis net neleido man prasižioti, ir užsegęs mėlyną grandinėlę privertė atsisukti į jį.

-Jeigu nenori skirtis su savo talesmanu, -jis ištiesė ranką ir į mano delną įdėjo širdelę. –Tuomet įsidėk į piniginę, o šiandien turi atrodyti tobulai ir net nebandyk man prieštarauti.

-Ir aš turėčiau tau paklusti nes? –Suspaudžiau grandinėlę ir įsidėjau į delninukę prie kitų daiktų.

-Nes šis vakaras man svarbus.

Linktelėjau ir jis ištiesė man ranką, o aš įsikibusi į jo parankę nusileidau laiptais žemyn. Senelis labai apsidžiaugė pamatęs kaip nuostabiai atrodau ir dar sutikau vykti į labdaros renginį, o vis dėl to Maksas man melavo ir tik prie senelio tvardžiausi. Jis sakė, kad tai bus derybos, o iš tiesų labdaros renginys kuriame jis yra pakviestas. Tačiau jam buvo per daug nuobodu todėl pasiėmė žaisliuką, mane. Nes tik kompanijos pati aukščiausia valdžia gali patekti į šį renginį, o kadangi Maksas neturėjo jokios merginos kuri priklausytu šiam sluoksniui išsitempė mane. Iš tiesų teko tvardytis, nes dabar nebėra jokio pasirinkimo.

Kartu su juo atvažiavome į vieną pastatą kuriame buvo pilną visokiausių meno dirbinių apie kuriuos neturėjau jokio supratimo. Prie įėjimo moteris patikrino mudu sąraše ir įteikė korteles kurias privalėjome užsidėti ant kaklo, tačiau savo įsidėjau į delninukę kaip ir Makso. Jeigu ne jis jau būčiau tą suvenyrą pasikabinusi ant kaklo tačiau jis mane sustabdė ir paaiškino, kad niekas iš tiesų jų nesideda. Kai įėjome į vidų pati tuo įsitikinau. Čia buvo daugybę žmonių pasipuošusių nuostabiomis suknelėmis ir prabangiais vyriškais kostiumais. Jaučiausi kiek suvaržyta todėl nusiėmusi nuo pečių juodą šaliką padaviau merginai kuri surinkinėjo paltus ir tvirčiau įsikibau į Maksa.

-Žinai aš tavęs tikrai nekenčiu, - sušnabždėjau kai priėjome prie vienos poros.

-Bus smagu.

Jam gal ir smagu kalbėti apie meno kūrinius kai taip puikiai nusimano, tačiau aš su menu neturėjau nieko bendro todėl man buvo visiškai neįdomu. Tačiau turėjau vaidinti ir įdėmei klausytis kiekvieno paveikslo ar meno istorijos. Net nesuprantu, kaip Maksas tai ištveria.

-Nori išgerti? –Jis ištiesė man vieną šampano taurę tačiau aš papurčiau galvą.

-Aš negeriu alkoholio.