Nustok svajoti (BAIGTA)

31

Pralėkė visi metai nuo tos dienos kai atvažiavau čia ir pradėjau naują gyvenimą. Atrodo mano liga taisosi ir man nebereikia eiti kas savaitę tikrinti savo sveikatos. Senelis regis irgi pasveiko, tačiau daugiau nebedirba kompanijoje, o moko mane kai nesu labai užsiėmusi ir pavargusi. O aš tobulai išlaikiau egzaminus ir oficialei baigiau mokslus. Jau metai kaip dirbu kompanijoje ir man su kiek viena diena sekasi vis geriau. Atrodo mano gyvenimas iš ties įgavo prasmę ir aš galiu džiaugtis tai ką turiu.

Mano ir Makso santykei labai paprasti. Tarsi du geriausi draugai, jokių švelnių prisilietimų ar glamonių, o svarbiausia jau spėjau pamiršti mūsų bučinius ir tą ugnelę kuri užplūsdavo vien jam prisilietus. Mudu nustojome pavydėti ir pradėjome gyventi savo gyvenimus. Iš pradžių buvo sunku jį matyti su kitomis, bet vėliau susitaikiau ir pati pradėjau daugiau laiko leisti su Džeredu. Mudviejų santykei tikrai pagerėjo ir jo buvimas šalia mane tik dar labiau džiugina.

Ir štai rytoj yra ta taip ilgai laukta diena kai dviem savaitėm grįšiu namo. O kartu su manimi važiuos ir Maksas nes jis turi sutvarkyti kelis reikalus su naujais pirkėjais. Nusimato tikrai nuostabi kelionė. Aš taip pasiilgau savo tėvų ir sesers jog dabar netveriu džiaugsmu. Vėl pamatysiu savo draugus kurių nemačiau visus metus.

-Diana? –Šūktelėjo Laila ir aš pakėliau galvą nuo kompiuterio. –Turi laiko?

-Taip, - atsistojau ir priėjau prie jos. –Kas nutiko?

-Maksas paprašė, kad užsakyčiau jam viežbutį, nusiunčiau į jo sekretorės elektroninį paštą, bet regis ta lėlė visai nemoka naudotis kompiuteriu.

-Nesijaudink, dabar kaip tik turiu laiko, o tu pailsėk, nes pervargsi.

-Turėsiu dviejų savaičių atostogas, - šyptelėjo ji.

Aš išėjau iš kabineto ir priėjusi liftą įlipau kartu su dar keliais darbuotojais. Pastarosiomis dienomis čia tikras beprotnamis. Vos pavyko gauti vieną labai svarbų kontraktą ir tik mano dėka. Nors puse nuopelnų gali prisiimti ir Maksas nes tai jis paruošė man kalbą, o aš įtikinau kitą bendrovę, kad esu paėgi valdyti ir dirbti kompanijoje ir šeip ne taip gavau tą kontraktą.

Išlipusi iš lifto patraukiau tiesei į jo kabinetą. Jo sekretorė pradėjo mane ignoruoti, nes aš amžinai įsiverždavau nepranešusi apie savo atvykimą, o jai jau atsibodo kiek vieną kartą kelti savo subinę nuo minkštos kėdės. Aišku būdavo tikrai ne pačių geriausių vaizdų kai jį užklupdavau besiglamžantį su kokia nors darbuotoja, bet jau spėjau prie to priprasti.

Atvėriau jo kabineto duris ir džiaugiausi, kad jis vienas. Maksas sėdėjo prie stalo ir pasirašynėjo krūvą popierių. Kol mūsų nebus už kompanija yra atsakingi likę akcininkai ir kiti po mūsų likę atsakingi darbuotojai.

-Labas, netrukdau? –Pasiteiravau ir jis pakėlė galvą.

-Ne, užeik. –Šyptelėjo. –Nori kavos? Nes aš jau tikrai išalkęs.

-Gerai, - tarstelėjau ir jis paskambino savo sekretorei ir liepė užsakyti mums kiniško maisto.

Po pusvalandžio jau gėriau kavą ir valgiau kinišką maistą kartu su Maksu. Taip pat padėjau jam išsirinkti viešbutį ir jis pasirinko arčiausiai mano namų. Iš tiesų galėjau jam pasiūlyti savo namus, juk tikrai turim laisvų kambarių svečiams, bet bijojau, kad tėtis jį negyvai užpuls su savo argumentais ir klausimais. O aš tiesiog noriu atsipalaiduoti ir puikiai praleisti dvi savaites.

-Jaudiniesi dėl rytojaus? –Paklausė jis kai baigėme valgyti.

-Labai, - prisipažinau ir išsišiepiau. –Tu net neįsivaizduoji kaip laukiu rydienos, manau net neužmigsiu šiandien.

-Džiaugiuosi dėl tavęs. –Jis atsitraukė nuo stalo ir apėjęs jį atsistojo man už nugaros ir apkabino per kaklą.

Pajutau jo stiprų vyriškų kvepalų kvapą, ir pasimėgaudama jo prisilietimu kurių tiesa pasakius sulaukdavau vis rečiau užsimerkiau. Per kūną nuėjo keista ir kartu šilta banga sukeldama prisiminimus kuriuos stengiausi paslėpti ar bent jau prislopinti.

-Aš jau važiuoju namo, - sušnabždėjau vis dar užsimerkusi.

-Gerai, - susitiksime vakare.

Jis lūpomis palietė mano skruostą ir per visą kūną nuėjo karščio banga. Nejaugi dabar po metų aš vėl turiu jausti jį? Ir tą nenumaldomą trauką? Šeip ne taip atsistojau ir išspaudžiusi šypsena pasišalinau nors kojos ir linko ir darėsi silpna palikti jį. Bet negaliu dabar suklupti kai beveik užmiršau savo jausmus jam. Tai tik susižavėjimas, ir vėl kas labai keista. Bet aš jau pakankamai suaugusi todėl galiu jau suvokti tikrus savo jausmus, bet tai ką vėl pajutau Maksui aš tikrai nesuprantu.

Grįžusi į kabinetą pasiimti daiktų radau ir Džerį kuris kalbėjosi su Laila. Vaikinas atsisuko į mane ir nusišypsojęs apkabino. Džiaugiausi jį matydama, bet jau ketinau išeiti, nes reikia susikrauti dauktus, o naktį to daryti tikrai nenoriu.

-Gražuole, - paleido jis mane ir palietė mano rankas. –Aš važiuoju kartu.

-Kodėl? –Sutrikau ir jis paleidęs mano rankas atsirėmė į stalą.

-Aš juk geriausias tavo draugas, privalau tave saugoti, pati žinai nuo ko. –Primerkė akis ir aš papurčiau galvą.

-Jeigu kalbi apie Semą tai jis uždarytas ligoninėje ir iš jos neišeis dar ilgai. –Priminiau jam tačiau jis neketino pasiduoti.

-O jeigu atsiras tokių kaip jis daugiau?

-Aš važiuoju ne viena, - tarstelėjau ir paėmiau rankinę.

-Pati žinai, kad Maksas rūpinasi tik savimi.

-Pavydi, - išsišiepiau ir jis pradėjo kvatotis.

-Ne, kvailute.

Priėjęs jis pakštelėjo į skruostą, o aš mirktelėjusi priėjau prie Lailos ir atsisveikinusi išėjau. Vairuotojas iš karto mane nuvežė namo. O tada aš puoliau krautis daiktų. Pasiėmiau tik vieną lagaminą ir tai įsidėjau tik paprastus drabužius, nors tiesa pasakius jie tokių nepriminė. Tuomet nusileidau į valgomąjį ir kartu su seneliu pavakarienevusi prakalbėjau iki pat vėlumos. Gryžęs Maksas privertė mane eiti miegoti, nes dar pramiegosiu skrydį, o tada tikrai reikės laukti. Juokdamasi grįžau į kambarį ir palindusi po dušu nuėjau miegoti. Rytoj taip laukta diena. Net širdis virpa pagalvojus, kad greitai pamatysiu šeimą.