Nustok svajoti (BAIGTA)

36

Pabudusi ryte padariau sau ir Kerolai pusryčius ir nunešiau į jos kambarį. Regis sesuo jautėsi gerai, tačiau aš vis tiek labai dėl jos jaudinausi. O kas dabar bus su Semu? Tikriausiai jį ir vėl įkiš į psichiatrinę ligoninę ir jis praleis ten labai ilgai. Ir tikiuosi, nors dabar man jo net gi gaila. Tačiau stengiausi per daug apie tai negalvoti ir nusišypsojusi smulkiai viską papasakojau Kerolai kas nutiko tarp manęs ir Makso. Ji viską laiką buvo išsižiojusi ir nesugebėjo sulaikyti šypsenos.

-Negaliu patikėti, kad mano mažoji sesutė tai padarė, - pradėjo kikenti ji ir aš taip pat nesulaikiau šypsenos. –Na tai koks jausmas?

-Na, - numykiau nes nežinojau ką sakyti. –Tai buvo tikrai gera ir.

-Palauk, čia kažkas ne taip, - ji papurtė galvą ir įsistebeilijo į mane. –Ar tu pasimetusi?

-Nežinau, dabar kai atsirado Džeredas aš susipainiojau.

-Na jis tavo vaikystės meilė, - suniurnėjo ji ir prikando lūpą. –O va Maksas tai tikras saldainiukas.

Pradėjau kikenti ir išgirdau durų skambutį. Kadangi tėvų nebuvo nes mama anksti išvažiavo, o tėčiui kaip ir visada darbas. Todėl nusileidau žemyn ir atvėrusi duris išvydau Džerį. Na jis iš tiesų ne laiku atvažiavo, bet negalėjau jo išvaryti gal būt tai puiki proga su juo pasikalbėti ir viską išsiaiškinti? Taip būtent tai ir padarysiu. Todėl apkabinusi jį nusivedžiau į savo kambarį.

-Gaila manęs ten nebuvo, būčiau jam veida sudaužęs. –Suniurnėjo Džeris ir atsisėdo ant lovos.

-Viskas gerai, - patikinau ji.

-Kaip gali būti gerai jeigu tas beprotis ketino tave nuskriausti? –Pradėjo niršti jis.

-Gal pakalbėkim apie ką nors kitą, - pasiūliau ir prisitraukusi kėdę pažvelgiau į jį.

Vaikinas nusišypsojo ir paėmė į savo delnus mano rankas. Šyptelėjau nes jo artumas man patiko. Su juo galėdavau kalbėtis ištisas valandas ir visada turėdavome vienas kitam ką pasakyti. Išsižiojau, tačiau išgirdau durų skambutį. Jau ketinau stotis, bet išgirdau kaip laiptais nusileidžia Kerola todėl vėl atsisukau į Džerį ir pasiryžau pasakyti tiesą kuri mane pastarosiomis dienomis kankino.

-Aš myliu tave, - aplenkė mane jis ir aš sutrikusi taip ir likau prasižiojusi.

-Džeri aš nežinau, - papurčiau galvą bandydama atrinkti tinkamus žodžius.

Tačiau jis atsistojo ir suėmęs mano veidą pabučiavo. Norėjau priešintis tačiau jis net neketino pasiduoti ir suėmęs mano rankas prisitraukė arčiau ir dar labiau priglaudė savo šiltas lūpas prie manųjų. Tačiau nors bučinys buvo tikrai karštas ir pilnas jausmų aš nejaučiau to virpulio ir mano širdies plakimas buvo normalus. Jokio keisto jaudulio ar silpnumo, jokios aistroms kokia jaučiu vien nuo Makso žvilgsnio.

Džeris atsitraukė ir įdėmiai pažvelgė į mane, o aš sutrikusi vis dar galvojau ką jam pasakyti. Nenorėjau netekti draugo, tačiau meluoti irgi negaliu.

-Aš irgi labai tave myliu, - ištariau jam ir jo veidą papuošė šypsena. –Tu man labai svarbus ir brangus. –Akimirkai nutilau ir sukaupusi drąsą tęsiau toliau. –Tačiau dabar aš visiškai tikra, tu visada liksi mano geriausiu draugu. Ir aš negaliu nieko pakeisti ar priversti tave mylėti.

-Verta buvo pabandyti. – jis nusisuko ir persibraukė plaukus. –Na tuomet būsiu tavo geriausiu draugu jeigu tik leisi.

Jis atsisuko ir vėl išmetė tą pačia nerūpestingą šypseną. Džiaugiausi, kad jis taip sureagavo nors tiesa pasakius tikėjausi jo visiškai kitokios reakcijos. Todėl išsišiepiau ir stipriai jį apkabinau. Kaip gera, kad viskas taisosi, tačiau dabar man reikėjo pasikalbėti su Maksu ir paaiškinti jam viską. Nors tiesą pasakius nėra ko aiškinti aš jį myliu ir tai kas tarp mūsų įvyko tik dar labiau sustiprino mūsų jausmus.