Nustok svajoti (BAIGTA)

5

Užsitęsusi tyla privertė mane pasijusti nejaukiai, o Deividas kažkur išėjo ir kambaryje paliko mane vieną. Tačiau liepė niekur neišeiti kol jis visko nesutvarkys. Ką jis turėjo omeny sakydamas tai? Tačiau po akimirkos suvokiau, kai muzika nustojo groti. Priėjau prie lango ir drebėdama pažvelgiau į visus skirstančius paauglius. Vakarėlis pasibaigė ir kažin kur dingo Semas? Tikiuosi jis daugiau prie manęs nesiartins nors tai ir beviltiška mintis.Mano plaukai jau pradėjo džiūti tačiau pro drabužius skverbiantis šaltis vertė dar labiau susigūžti. 


Kai atsidarė duris krūptelėjau ir akimirksniu atsisukau. Tačiau išvydusi Deividą lengviau atsikvėpiau ir nedrąsiai priėjau prie jo. Vaikinas perbraukė ranka per savo tamsius netvarkingus plaukus ir šyptelėjęs pakėlė nuo žemės mano kuprinę.


-Važiuojam, parvešiu tave namo. –Jis ištiesė ranką tačiau aš juo nepasitikėjau, vis dėl to jis gali būti toks pat kaip ir Semas.


-Turiu surasti seserį, - drebančiu ir užkimusiu balsu tariau ir paėmiau iš jo rankų kuprinę.


-Visi išvažiavo, manau tavo sesuo taip pat. Pasakyk kur gyveni, kad galėčiau tave parvežti. –Jis padrąsinamai šyptelėjo ir aš gyliai įkvėpusi linktelėjau.


Neturėjau kitos išeities, juk neeisiu namo visa šlapia ir dar sutemus. Todėl linktelėjau ir kartu su juo nusileidau žemyn. Viduje jau darbavosi iškviesti valytojai kurie mikliai tvarkė Semo padarytą netvarką. Žvalgiausi į visas puses bijodama jį išvysti kur nors pasislėpusį ir stebinti mus, tačiau Deividas pastvėrė mane už rankos ir spustelėjęs nusitempė prie durų. Mane apėmė tikrai keistas jausmas, kažkodėl jaučiausi visiškai saugi šalia šio vaikino kurio net nepažįstu. Jis visiškai kitoks negu Semas. 


Deividas man atidarė savo prabangaus juodo automobilio dureles tačiau aš papurčiau galvą. Negaliu lipti tokia, esu visiškai šlapia ir sugadinsiu jo saloną.


-Kas nutiko? –Sunerimęs paklausė jis ir aš nuleidau galvą.


-Nenoriu sugadinti tavo salono..


-O aš nenoriu, kad susirgtum, todėl nustok nusišnekėti ir lipk į automobilį.


Linktelėjau ir nedrąsiai įlipau į priekį ir užsisegiau saugos diržą. Deividas įjungė šilumą ir paleido ramia muziką. Stengiausi atsipalaiduoti tačiau man ir vėl beprotiškai pradėjau skaudėti galvą. Žinau, kad per dažnai man ją skauda, bet dėl visko kaltas tik Semas. Susiraukiau ir pasitryniau tvinksinčius smilkinius.


-Tau viskas gerai? – Paklausė Deividas ir aš pažvelgusi į jį linktelėjau.


-Taip, tik manau susitrenkiau galvą.


-Pasistengsiu, kad Semas daugiau prie avęs nesiartintu, - jau rimčiau ištarė jis. –Turėjau atvažiuoti ankščiau, bet mano skrydį atidėjo ir jis tikriausiai nebegeria vaistų. –Jau tyliau, o gal ir sau sušnabždėjo tačiau aš sugebėjau išgirsti.


-Kokių vaistų?


-Jis serga, jeigu apskritai taip galima pavadinti. Jis tiesiog apsėstas merginų ir jeigu jos pasipriešina jis...


-Priverčia patirti siaubą, - užbaigiau jo sakinį ir jis linktelėjo.


-Jis tikriausiai nebevartoja vaistų, todėl pasistenk nesiartinti prie jo.


Buvo per daug paprasta sakyti pasistenk. Jeigu Semas norės jis ras būdą kaip prie manęs priartėti. Ir jeigu tiesa ką man papasakojo Deividas jis tikrai išprotėjęs. Negaliu patikėti, kad nei vienas iš mokyklos nežinojo koks iš tiesų nesveikas yra Semas. Ir dabar tikrai suprantu kodėl jis toks apsėstas manęs. Kai jį atstūmiau prieš metus jis tvardėsi ir tik užgauliojo tačiau viskas pasikeitė vos prieš kelias dienas. Gal būt jis tikrai nebevartoja daugiau vaistų ir dabar privers mane pajusti ką reiškia skausmas. Sudrebėjau nes tikrai beprotiškai bijau Semo. Jis nesveikas ir kodėl turėjo išsirinkti būtent mane? Per jį vos nenuskendau, būčiau mirusi. Susigūžiau ir nuleidau galvą, kad nepradėčiau verkti.


-Tu čia gyveni? –Paklausė jis sustojęs prie mano namo.


-Taip, - linktelėjau ir atidariau automobilio dureles.


-Eime. – jis taip pat išlipo ir palydėjo mane iki durų.


Tikiuosi tėčio su mama nėra namuose, nors tai mažai tikėtina kai visur dega šviesos. Aš gyliai įkvėpiau ir atidariau duris ir nustebau išvydusi Kerola kuri išplėtė savo akis ir nieko nelaukdama pastvėrė mano ranka ir pradėjo tempti į viršų.


-Kerola, kažkas atėjo? –Šūktelėjo mama iš virtuvės.


-Tai tik mano draugai, - pamelavo sesuo ir paliepė lipti į viršų.


Nesitikėjau, kad Deividas taip pat eis iš paskos, tačiau gal būt jis norėjo įsitikinti ar man viskas gerai? Greitai užlipau į viršų ir Kerol nusitempė mus į savo kambarį. Kai užtrenkė duris jau maniau, kad ji man užvoš už sugadinta vakarėlį tačiau ji priėjo ir tik stipriai mane apkabino. Nesitikėjau iš jos to, tačiau džiaugiausi, kad sesuo nepyksta.


-Kvaiša, kodėl nepaskambinai man? – Sunerimusi ištarė ji ir suėmė savo delnais mano veidą. –Aš taip dėl tavęs nerimavau.


-Man viskas gerai, - nuleidau galvą ir sudrebėjau. –Mane išgelbėjo Deividas.


Sesuo sutrikusi pažvelgė į vaikiną kuris stovėjo prie durų ir taip pat nenuleido nuo jos savo akių. Kerol nervingai susidėjo rankas ant krūtinės ir ketino kažką sakyti tačiau užčiaupė burną ir vėl atsisuko į mane. Ar man tik taip atrodo ar ji tikrai pažįsti Deividą?


-Reikia pasakyti mamai su tėčiu kas tau nutiko. –Ryžtingai ištarė ji ir pasisuko eiti, bet Deividas pastvėrė ją už rankos.


-Nedaryk to, - maldavo jis. –Aš pasikalbėsiu su Semu, pasistengsiu, kad jis daugiau prie jos nelystu.


-Manai tai padės? –Suriko ji.


- Juk pati dėl to ir esi kalta, - sušnypštė jis ir prisitraukė Kerol arčiau savęs. –Jeigu nebūtum prasidėjusi su Semu ji nebūtų nukentėjusi.


-Ne aš kalta, Deividai. –Išsilaisvino ji ir sužaibavo akimis. –O tu. Tu sudaužei visą gražų mano pilną svajonių pasaulį, pamiršai? 


-Paliksiu jus vienus, - sušnabždėjau.


-Ne, -atkirto sesuo. –Deividas jau išeina.


Vaikinas linktelėjo ir Kerol išvedė jį iš kambario ir palydėjo iki durų. Aš nusiėmiau vaikino megztinį ir padėjusi ant kėdės nuėjau į savo kambarį. Nusivilkusi šlapius drabužius susisukau į šiltą chalatą ir susiriečiau ant lovos. Jaučiausi pavargusi, o dar tas galvos skausmas neleido užmigti. Tuomet po kelių minučių sesuo įsiveržė į mano kambarį ir atsisėdo šalia.


-Atsiprašau, - sušnabždėjo ji ir aš pakėliau galvą. –Jis teisus tai mano kaltė.


-Ne, - papurčiau galvą ir atsisėdau patogiau. –Semas nesveikas, jis vartoja vaistus, kad nebūtų beprotis, bet manau tai nebepadeda.


-Todėl ir privalom pasakyti mamai su tėčiu.


-Kerol, prašau tegu Deividas susitvarko pats.


-Bet jis tave nuskriaudė, - neatstojo ji.


-Žinau, bet man viskas gerai, - pakėliau akis ir nusišypsojau. –Ar Deividas tas pats vaikinas kuris sudaužė tavo širdį?


Ji linktelėjo ir aš viską supratau. Nereikėjo aiškinimų nes aš buvau šalia Kerol kai ji verkdavo naktimis įsikniaubusi į pagalvę. Prieš tris metus ji buvo beprotiškai įsimylėjusi miela ir nuoširdų vaikiną. Tačiau po metų jų draugystės jis tiesiog paliko ją. Ir dabar negaliu patikėti, kad tas vaikinas kuris visiškai pakeitė mano sesę yra Deividas. Kerola labai kentėjo dėl šios meilės tačiau po truputį ji tiesiog pasidarė šalta ir bejausmė mergina daužanti vaikinų širdis. Jai neberūpėjo ką apie ją mano kiti. Ji linksminosi ir buvo tobula ir kokia to kaina? Žinoma meilė kuri ją pasmerkė. Apkabinau seserį ir atsitraukusi nusišypsojau.


-Ačiū.


-Tau bėga kraujas, - sunerimusi ištarė ji ir atsitraukusi paėmė servetėlę.


-Nieko tokio, - sumurmėjau paimdama iš jos rankų servetėlę ir užspaudžiau nosį. –Aš tiesiog pavargau.


-Pailsėk, - ji nusišypsojo ir apklojusi antklodę išjungė šviesą ir išėjo.