Nustok svajoti (BAIGTA)

4


Buvo dar šviesu tačiau į vakarėlį susirinko jau pakankamai daug žmonių. Ketinau akimirksniu apsisukti ir eiti, nes jau geriau eisiu dešimt kilometrų namo negu lauksiu kol tas padugnė mus parveš, aišku jeigu iš viso ketins parvežti. Tačiau Kerola pastvėrė mane už rankos ir vėl nusitempė kartu. Mano kojos pasidarė medinės, aš net negirdėjau apie ką ji šneka tiesiog ėjau ir kvėpavau, kad nenugriūčiau kur nors, o tada Semas tikrai pasinaudotu manimi.

 
Namas buvo didelis su erdviu kiemu. Aplinkui buvo pristatytą alkoholio dėžės ir stalai su užkandžiais. Iš namo sklido garsi ir tranki muzika, o aš vis ėjau tarsi būčiau užhipnotizuota. Semas pastvėrė Kerol ranką ir kažkur nusitempė. Tobis regis irgi kažkur dingo. Dabar būtų puiki proga pabėgti, tačiau negaliu palikti sesers vienos su tuo niekšu. Privalau jai pasakyti, kad išeinu. Iš kuprinės išsitraukiau mobilųjį ir bandžiau jai prisiskambinti, bet ji nekėlė ragelio. Pradėjau dairytis ir visur ieškoti jos tačiau čia buvo daugybę žmonių kurie manęs tiesiog nemėgo ir pasitaikius progai stengėsi pastumti ar užgauti savo bjauriais žodžiais. 


Užlipau laiptais į viršų ir pradėjau atidarinėti kiekvienas duris. Pasibaisėdama jas iš karto uždarydavau nes apsvaigę jaunuoliai užsiiminėjo tikrai ne tuo kuo reikėtu.

Pravėrusi paskutines duris bandžiau įsiklausyti. Kambarys buvo tamsus tačiau jame nieko nebuvo. Ketinau eiti toliau tačiau kažkas mane pastūmė ir aš įvirtusi parkritau ant žemės ir stipriai užsigavau kelį. Kai atsisukau šviesos įsijungė ir mano baimė dar labiau sustiprėjo. 


Semas uždarė duris nusivilko marškinėlius ir grėsmingai pradėjo artintis prie manęs. Jo akys ir beprotiška šypsena rėkte rėkė, kad mano bėgimui atėjo galas. Krūptelėjusi pradėjau trauktis atgal, bet atsitrenkusi į didžiulę lovą pajutau kaip skruostu ritasi ašaros. Semas greitu judesiu pervertė mane ant lovos ir savo stipriomis rankomis surakino mano riešus virš galvos.


-Prašau, - kone maldavau jo ir toliau verkiau. –Nedaryk to.


-Viso to nebūtų buvę jeigu prieš metus pati savo noru būtum man atsidavusi. –Išsišiepė jis ir liežuviu perbraukė per mano skruostą.


- Mano tėtis tave pasodins už grotų, - bandžiau kabintis už šiaudo tačiau tas šiaudas sulūžo po jo žodžių.


-Mano tėvai kur kas įtakingesni, jeigu nori, kad jis netektu darbo, bandyk. –Sukikeno man į ausį ir viena ranka ištraukė mano plaukų gumytę. – O dabar mudu pasilinksminsime.


Aš išplėčiau iš siaubo savo akis ir ketinau rėkti tačiau dar man nespėjus prasižioti gavau smūgį į veidą. Atrodo akimirką atsijungiau ir tik jaučiau beprotišką skausmą. Atpalaidavau rankas ir kojas ir nebesipriešinau, net gi nesuvokiau kas vyksta. 
Jaučiau jo rankas po savo palaidinę, tačiau nieko negalėjau padaryti, smūgis buvo per daug stiprus ir aš tik aimanavau ir sukiojau galvą į šonus. Pajutau jo alsavimą ir tą pačią akimirką jis grubiai pravėrė mano burną ir įsisiurbė kaip koks parazitas į mano lūpas. Žinojau jeigu nieko nedarysiu Semas pasinaudos manimi čia ir dabar todėl su kiekviena akimirką stengiausi sugalvoti kaip pasprukti. Šlykščios Semo rankos glamonėjo mano kūną tačiau jokio malonumo aš nejaučiau tik didžiulį šleikštulį. Jo lūpos aistringai bučiavo mano kaklą ir ketino nutraukti palaidinę tačiau paskutinę akimirką spėjau jam įkasti į lūpą ir iš kojos spirti į tarpkoji.


-Tu kale, - suriko jis ir nuslydo nuo lovos ant žemės. 


Jis susirietė kaip mažas vaikas ir aimanuodamas keiksnojo mane, o aš nieko nelaukdama skaudančia galvą atsistojau ir pradėjau eiti. Galva svaigo ir darėsi bloga tačiau turėjau kuo greičiau iš čia išeiti.

Šiaip ne taip nulipau laiptais žemyn ir mane apsupo girti paauglei kurie glaustėsi ir bandė šokti pagal muziką kurios jie kažin ar girdėjo. Vieni gulėjo prie laiptų apsivėmę kiti užsiiminėjo seksu tiesiog ant stalo. Pasibaisėdama išėjau į lauką ir pradėjau eiti, tačiau suvokusi, kad tai vidinis kiemas pradėjau eiti aplinkui. Nenorėjau grįžti į namą, nes Semas tikriausiai jau atsipeikėjo ir dabar ieško manęs. Tačiau priėjusi prie baseino sustingau. Vėl pajutau šalta prakaitą kuris išmušė visą mano kūną. 
Kai buvau maža įkritau į baseiną ir vos nenuskendau. Nuo to laiko bijau vandens, ir net gi neišmokau plaukti.

Apsisukau ir jau norėjau smukti į kitą pusę tačiau iš minios išėjo Semas ir muzika staiga nutilo. Visų akys nukrypo į vaikiną kuris atrodė supykęs. Pastvėręs vieną stiklinę iš kito vaikino rankų jis ją visą išmaukė ir su didžiulę jėgą nustūmė vargšelį į šoną, o tas neatlaikęs pusiausvyros parkrito ant žemės. Ir dabar jo akys buvo nukreiptos tik į mane.


-Nei viena kekšė taip nesielgs su manimi. –Suriko jis ir pradėjo artintis, o aš automatiškai paėjau atgal ir sustingau prie baseino krašto.


-Semai, liaukis. –Pastvėrė jį už rankos Kerola ir trūktelėjo į save. –Leisk jai eiti nuo vandens ji bijo...


-Sakai bijo? –Pertraukė jos žodžius ir išsilaisvines pradėjo artintis. –Tikiuosi pamoką išmoksi.


Su visa neapykanta ištarė jis ir iš visų jėgų pastūmė mane. Neatlaikiusi pusiausvyros įkritau į baseiną ir su visais drabužiais panėriau po vandeniu. Apimta panikos bandžiau išnerti tačiau tik beviltiškai iškėliau rankas į viršų ir nieko neužčiuopusi grimzdau žemyn. Tiek daug žmonių ir nei vienas nesiruošia šoki ir manęs išgelbėti. Jie tik stebi, gal būt juokiasi ir džiūgauja, kad pagaliau atsikratė nevykėlės. O aš nebeištvėrusi leidau vandeniui patekti į mano plaučius.

Šaltas vanduo pradėjo badyti kaip tūkstančiai mažų adatėlių kiekvieną mano kūno centimetrą ir su kiekviena sekundę mano gyvybė vis labiau blėso. 
Atmerkiau akis ir pradėjau kosėti. Susiėmusi už gerklės bandžiau įkvėpti oro ir tik po geros minutės suvokiau, kad aš nebe baseine. Išsigandusi pradėjau žvalgytis ir kai prie spintos išvydau vaikiną iš karto atsistojau ir susidėjau rankas ant krūtinės. Mano drabužiai buvo visiškai šlapi ir aš dabar drebėjau nuo šalčio.


-Nebijok, aš tavęs nenuskriausiu. –Ištiesęs rankas tamsiaplaukis žengė kelis žingsnius į priekį ir įjungė šviesą. – Aš Deividas, o tu?


-Diana, - sudrebėjau ir patempiau lūpą, nenorėjau vėl apsižliumbti. –Kas tu?


-Aš tave ištraukiau iš baseino. 


-Tu?


-Taip ir tau reikia nusirengti šiuos drabužius nes susirgsi.


Aš sudrebėjau tačiau nebesitraukiau atgal. Tiesiog stebėjau tamsiaplaukį žaliaakį vaikiną. Jis nusisuko nuo manęs ir atsiklaupęs pradėjo kažko ieškoti. Žengiau kelis žingsnius į priekį ir išvydau juodą lagaminą. Nejaugi jis čia gyvena? Papurčiau galvą ir mano kūnas vėl suakmenėjo iš siaubo. Tačiau kai vaikinas atsisuko ir ištiesė juodą megztinį iš karto lengviau atsikvėpiau.


-Aš nusisuksiu, - burbtelėjo jis ir aš greitai nusimečiau savo šlapią džemperį ir užsivilkau Deivido megztinį.


-Ačiū, - sušnabždėjau ir paslėpiau pirštus ilgose rankovėse.


-Turėtum pasisaugoti Semo, - jau rimčiau ištarė jis.


-Tu jį pažįsti?


-Jis mano pusbrolis ir aš atvykau tik prieš dvidešimt minučių.


-Ačiū.-Šyptelėjau pusę lūpų.


Žinau, kad turėjau supanikuoti ir vėl, tačiau šio vaikino žvilgsnis mane tarsi saugojo. Jis ištraukė mane iš baseino ir apsaugojo, kodėl turėčiau juo nepasitikėti? Tačiau ta mintis, kad jis Semo pusbrolis tikrai nežavėjo.