Nustok svajoti (BAIGTA)

24

Pabudusi visai nenorėjau keltis, nes beprotiškai skaudėjo galvą. Išgėriau dvi šampano taures ir vyno, nieko keisto, kad dabar galva plyšta iš skausmo. Apsiverčiau ant nugaros ir nusibraukiau nuo veido plaukus. Jau reikėtu keltis ir kuo greičiau iš čia dingti. Ir kodėl po velnių aš viską prisimenu? Viską iki pat smulkmenų ir dabar dėl to jaučiuosi nesaugi. Kaip reikės pažvelgti į Maksą? Jis tikriausiai šiandien pasišaipys iš manęs ir pažemins, o aš kvailė elgiausi kaip ir tos kitos merginos kurios jį medžioja. Atsidusau ir atsisėdusi pajutau kaip sukasi viskas ratu. Būtų juokinga jeigu ne graudu.

Atsistojau ir paėmusi suknelę nuėjau ieškoti dušo. Radusi nusiprausiau ir apsirengiau savo suknelę. Tikiuosi Maksas iš karto mane parveš namo, nes jaučiuosi ne kaip. Išėjusi iš dušo nuėjau tiesiai į virtuvę ir nustebusi žiūrėjau į vaikiną kuris gamino valgyt.

-Labas rytas, - nusišypsojo jis ir nusiplovęs rankas užpylė puodelius vandeniu. –Rytinė kava. –Jis pastatė karštos garuojančios kavos puodelį priešais mane ir aš paėmusi atsisėdau ant kėdės.

-Gal gali mane parvežti namo? –Paprašiau tačiau jis tyliai nusijuokė. –Kas čia tokio juokingo?

-Neskauda galvos?

-Ten orkestras groja, - kreivai šyptelėjau ir atsigėriau kavos.

-Nereikėjo tiek gerti, - lyg pats ir nebūtų manęs toliau girdęs.

-Kaip miela iš tavo pusės, bet man atrodo tu pats ir davei man gerti. –Priminiau jam ir jis išsišiepęs pažvelgė į mane. –Kas?

-Tu prisimeni viską, - jis atsirėmė į stalą ir palinko į priekį.

-Aš buvau apsvaigusi, - pradėjau teisintis.

Jis sukikeno ir atsilenkęs pradėjo pjaustyti daržoves. Akies krašteliu stebėjau jį ir net nepastebėjau kaip įsispoksojau į jo prasektus marškinius kurie atidengė puse jo krūtinės. Prikandau lūpą ir prisiminiau vakarykštį vakarą. Iš dalies džiaugiausi, kad nenuėjome toliau vis dėl to aš per jauna ir jis tai suvokė ir pasielgė teisingai. Tačiau kita mano pusė dėl to pyko nes troško pajusti jo kūną, tvirtas rankas kurios glamonėjo tik kelias sekundes ir aistringus bei karštus bučinius kurie vertė virpėti visą kūną.

-Kam visa tai? –Paklausiau ir žvilgsniu parodžiau į keptuvę kurioje jau kepė sultingas kepsnys.

-Pietums, - šyptelėjo jis ir sumaišė salotas.

-Gaminti išmokai vien todėl, kad padarytum merginoms įspūdį?

-Tiesa sakant ilgai negaminau, - prisipažino jis. –Bet tu teisi, moterims patinka vyrai kurie moka gaminti, - mirktelėjo man ir aš iš karto nuleidau akis.

Man visai nepatiko žodis „Moterims" kurį jis taip pabrėžė. Dabar jaučiuosi kaip penkiolikametė paauglė su vyru kuris gamina pietus. Susiraukusi pabaigiau kavą ir įsistebeilijau į jo virtuvę. Baltai juodos spintelės ir didelis juodas šaldytuvas. Sienos baltos su gėlių ornamentais, ir čia spindėjo tvarka. Šyptelėjau nes tikrai nesitikėjau išvysti tokio skoningo ir tvarkingo buto. Pastebėjęs mano permainišką nuotaiką Maksas nusiplovė rankas ir apėjęs atalą apkabino mane per kaklą ir priglaudė savo skruosta prie manojo. Suvirpėjau ir sutrikusi pradėjau kvėpuoti giliau. Maksas žinojo kaip elgtis su tokiomis naivuolėmis kaip aš todėl pasimuisčiau ir vaikinas atsuko į save kėdę ant kurios sėdėjau. Negalėjau atplėšti savo žvilgsnio nuo jo žalių smaragdinių akių. Atrodo laikas sustojo ir aš nebegaliu pajudėti, tarsi būčiau užhipnotizuota, o jis tyčia užkišo mano vieną plaukų sruogą ir aš prisimerkiau nuo užplūdusių jausmų.

-Nebūk tokia įsitempusi, - šaipydamas jis tarsi netyčia uždėjo savo delną ant mano kojos ir pradėjo ją leisti žemyn iki mano suknelės galų.

-Maksai, - sukaupusi jėgas atsistojau ir atsitraukusi susidėjau rankas ant krūtinės. –Tu pats sakei vakar....

-Sakiau,- pertraukė jis ir atsidūrė šalia. –Bet tu buvai neblaiva.

-Tai tik dėl to? O kaip tada metų skirtumas ir tai, kad esu Džosepo anūkė?

-Man tai nerūpi, - laikydamas šypsena jis ištiesė ranką, be tuomet suskambo durų skambutis.

Atsidusau iš palengvėjimo ir Maksas nenoriai atsitraukė ir išėjo iš virtuvės atidaryti durų. Turėčiau džiaugti, juk vakar vos neapsiverkiau išgirdusi, kad tarp mūsų nieko negali būti, o dabar kai žinau, kad jis melavo jaučiuosi sutrikusi. Jis taip pasakė vien todėl, kad buvau neblaivi ir negalėjau sąmoningai mąstyti ir atstumti jo. O dabar jis gali manęs siekti nes aš pati to nenoriu ir nepasiduosiu taip lengvai. Štai dėl ko viskas. Jam net nerūpi kad man aštuoniolika. Tačiau kodėl nirštu jeigu jis man taip pat patinka? Jaučiuosi kaip idiotė arba neišmanelė kuri nesupranta ką daro. O jeigu čia būtų Kerola ji man padėtu viską susivokti, tačiau jos nėra, ji toli už kelių tūkstančių kilometrų.

Išgirdusi balsus nuėjau į svetainę kur Maksas kalbėjosi su kažkokiu vaikinu. Tamsiai rudų plaukų kurie netvarkingai krito ant jo rudų akių. Nusmukę džinsai ir languoti marškinėliai ant juodos maikutės. Pastebėjęs mane vaikinas atsisuko ir išsišiepęs niūktelėjo Maksui.

-Dabar suprantu ką turėjai omenį sakydamas užsiėmęs, - sukikeno jis.

-Ar galim pasikalbėti vėliau? –Maksas nepatenkintas žiūrėjo į draugą kuris dabar nužiūrinėjo mane.

-Kodėl nesupažindini su savo mergina?

-Mudu ne, - papurčiau galvą ir Maksimilijanas priėjo prie manęs ir apkabino per liemenį.

-Diana Margo, - ištarė jis ir vaikinas ištiesė ranką.

-Džeris, - išsišiepė vaikinas ir man suspurdėjo širdis. –Makolnis.

-Malonu, -sutrikau nes vieną akimirką pamaniau, kad tai jis, bet suklydau.

-Žmogau, tu ką gamini? –Pradėjo juoktis Džeris ir nuėjo į virtuvę.

Maksui regis tai ne itin patiko tačiau nieko nesakė ir nusivedė mane į virtuvę. Mes pradėjome valgyti ir aš negalėjau patikėti, kad Maksas taip nuostabiai gamina. Taip pat jo draugas pasirodė šmaikštus ir labai draugiškas. Jau buvau pamiršusi kada taip skaniai juokiausi, o jis nenustojo juokauti ir pokštauti. Man patiko jo humoro jausmas ir tai, kad su juo bendrauti buvo labai paprasta.. Tačiau nepaisant pietų ir draugiško Džerio vizito Maksas buvo susikaustęs ir dėl kažko nerimavo. Jau net gi pradėjau įtarinėti, kad jis kažką nuo manęs slepią. Jis sekė kiekvieną Džerio žodį tarsi bijotu, kad draugas gali ką nors pasakyti ko aš dar nežinau apie jį. Tai privertė mane susimąstyti ir aš šiandien paklausiu Izabelės ką ji žino apie Džerį.

Po skanių pietų Maksas parvežė mane namo ir aš nuliūdau, kad jis neketina užsukti. Tačiau rytoj liepė iš karto pasirodyti jo kabinete su namų darbais. Puse dienos jis skirs tam, kad padėtu man mokytis, o likusią dieną mokys, kaip dirbti su kompanija. Atrodo mūsų santykiai taisosi, tačiau ar ilgam?