Nustok svajoti (BAIGTA)

26

Pabudusi tikrai nesijaučiau gerai. Vos tik atsimerkiau pajutau aštrų galvos skausmą. Sukandusi dantis kenčiau jį nors galėjau pasikviesti seselę ir paprašyti nuskausminamųjų, bet to nepadariau. Jau geriau jausiu skausmą kuris atitrauks mane nuo minčių negu kankinsiuosi dėl to kas nutiko vos prieš kelias valandas. Na man ir sekasi, iš pradžių Maksas su savo išdavyste po to iš niekur nieko atsirado Džeredas ir elgiasi taip tarsi nieko nebūtų nutikę. Gal būt jis manęs ir nepažino, aš irgi jo deja, bet nejaugi jam buvo visą tą laiką nusispjaut kaip aš laikausi? Aš nenustodama apie jį galvojau, o jis tiesiog gyveno savo gyvenimą. Vėl pasidariau silpna ir minkšta ir tai mane kankino.

-Labas rytas, - į palatą įėjo mano gydytojas ir patikrino aparatus. –Kaip jautiesi Diana?

-Plyšta galva, - pasakiau tiesą ir jis į ląšalinę suleido vaistų. –Kiek laiko aš čia?

-Jau dvi dienos, - ištarė jis, o aš negalėjau patikėti. –Kadangi atsibudai palaikysime tave iki rytojaus ryto.

Negaliu patikėti, kad jau dvi dienos esu čia. Senelis tikriausiai kraustosi iš proto. Pradėjau giliai kvėpuoti ir tiesiog žiūrėti į lubas. Gydytojas išėjo ir aš likau viena. Po minutės skausmas nurimo ir liko tik mažas dilgčiojimas smilkiniuose. Nenorėjau miego ir nežinojau kaip prastumti šias nejaukias minutes kurios slinko labai lėtai. Tačiau sulaukiau svečių. Ir kas galėjo pagalvoti, kad manęs ateis aplankyti ne kas kitas, o Maksimilijanas? Vaikinas uždarė duris ir lėtai prisiartino prie manęs, tačiau aš net nepažvelgiau į jo pusę.

-Ko nori? –Sausai ištariau ir bandžiau susitvardyti.

-Atvažiavau tavęs paimti. –Nieko tik šaltas tonas.

-Mane išleis tik rytoj ryte.

-Džosepas susitarė su tavo gydytojų, kad tave paleistu šiandien todėl seselė tuoj ateis atjungti laidų.

Su tais žodžiais palatoje pasirodė slaugė ir ištraukė visas adatas iš mano kūno. Įsivyravo nejauki tyla ir seselei išėjus aš apsirengiau savo drabužiais ir atsistojau priešais Maksą kuris abejingai žvelgė į mane. O kad jis žinotu kaip man sunku taip stovėti ir žiūrėti į jį tarsi nieko nebūtų nutikę. Būtent jis taip ir elgiasi su manimi. Tačiau viskas pasikeis. Aš susimoviau dar kartą, bet to nepadarysiu ir vėl. Dabar jį priversiu dėl to kentėti. O su Džeredu pasikalbėsiu vėliau. Jis privalo suprasti kiek man daug reiškė ir kaip aš stipriai dėl jo išgyvenau.

-Diana, tau reikia kai ką suprasti. –Ištarė jis ir paėmė į rankas mano krepšį. -Tarp mūsų niekada nieko nebus. Ir aš nesuprantu ko tu supykai tą dieną kabinete kai pamatei mane su kita. Neprisigalvok nesąmonių, aišku? –Jo žodžiai stipriai įsirėžė ir aš sukandusi dantis neprieštaravau ir klausiausi toliau. –Tu dar vaikas ir nesupranti ką reiškia meilė.

-Gana, - pertraukiau jį. –Aš supratau, o dabar važiuokim, nes aš pavargusi.

Praėjau pro jį ir pirma išėjau į lauką. Maksas aiškiai liepė suprasti, kad tarp mūsų niekada nieko nebus. Ot šunsnukis. Iš pradžių suvilioja, o po to numeta. Jeigu jis to nori aš tuomet irgi žaisiu šitą žaidimą ir priversiu jį atsiimti už tai kaip pasielgė su manimi.

Vos tik įsėdau iš karto panorėjau, kad tik greičiau parvažiuotume namo. Sėdėti vienoje mašinoje su juo buvo nejauku tačiau neturėjau iš ko rinktis ir nusisukusi į langą pradėjau galvoti kaip apkartinti jo dienas. Aš tikrai neatleisiu jam už jo žodžius kurie mane įskaudino. Jam aš tik vaikas, neišmanantis apie gyvenimą. Gal būt, tačiau jis dar pasigailės, ir aš priversiu jį kentėti už jo ištartus žodžius.

Kai atvažiavome namo jis išlipo ir išėmęs krepšį atidarė man duris. Išlipau ir iš jo rankų ištraukiau krepšį. Vaikinas stovėjo ir nenuleido nuo manęs savo akių, o aš išmetusi šypseną pasitraukiau į šalį.