Direktorius

23

Dabar prabilo Alex.
- Renkuosi tave, Ana. - Tie žodžiai priminė tą dieną, kuomet jis panoro, jog dirbčiau jo įmonėj. - Išgerk 5 šotus arba išsirink iš čia žmogų, kurį pabučiuotum.
Kris trynė delnais nutaisiusi velnišką išraišką, tačiau nesiruošiau to daryti, todėl pagriebusi savo taurelę gėriau brendį. Po penkto šoto stipriai apsvaigo galva. Po truputį akyse ėmė dvejintis.
Alex tikėjosi, jog taip ir pasirinksiu, todėl nustatęs savim pasitikinčio žmogaus miną nusuko akis į šalia esantį žmogų ir ėmė kažką jam sakyti.
Žaidimas darėsi karštas, nes kai kurios drąsos tikrai nebuvo vaikiškos. Po valandos laiko visi ėmė valgyti ir kas norėjo toliau gerti, arba šokti.
Šįkart grojo klubinio tipo muzika - Losing your mind Adam Beyer. Sėdėjau ir šnekėjau su Kris, mes išties su ja gerai sutarėm kad ir kokia beprotė kartais ji būtų.
- Kodėl tu jo tokio klausimo paklausei? - Smalsavau toliau gerdama.
Jos liežuvis jau vilkosi, o ir pati tapo labai lipšni. Apsikabinusi per petį ėmė paistyt niekus.
- Ak, Ana. Tai tavo labui. Aš tikrai nebūsiu vienintelė čia pastebinti tvyrojančią trauką, kurią skleidi tu ir Alex. Pažiūrėk kokią drąsą tau jis davė, kaip manai, kodėl?? - Tapšnojo man per petį. - Manau abi žinom atsakymą.
- Jūs abudu kaip susitarę, elgiates kaip tikri paaugliai... Eini parūkyti? - Užklausiau Kris, tačiau ši jau svyravo ir rankom mosikavosi sakydama, jog dabar norėtų tik pasėdėti. Greičiausiai ne mane vieną taip veikė brendis.
Nors kartais pakrypdavau į  šonus, galiausiai, pasiekiau kiemą. Įkvėpiau gryno oro ir atsisėdusi terasoj užsitraukiau cigaretę. Dažniausiai rūkau, kai geriu, kas akivaizdu. Buvau čia viena, tačiau mano ramybę sudrumstė priėjęs vyras. Tamsoje nebučiau iš kart atpažinusi, bet užuodusi kvepalus neabejojau, jog tai Jis.
Prisėdęs visiškai šalia manęs, taip pat prisidėjo cigaretę prie lūpų.
Tamsa kėlė paniką, tačiau dar galėjau įžiūrėti, jog jis į mane spokso.
- Kaip tau balius? - Prakalbo.
- Linksmai, bet kai kurie dalykai kėlė jaudulį. - Prašnekau ir aš stengdamasi sakyti žodžius teisingai.
- Ir kas tave jaudino?
- Tu.
- Gan dažnokai kalbam dviprasmiškai, Ana. - Gundantis balsas pagreitino širdies plakimą.
- Aš turėjau omeny visai ką kita, Alex. - Kaip visada bandžiau išsisukti nuo jo.
Šis tyliai sukikeno ir traukdamas dūmus tęsė.
- O galbūt aš tave Tiesiog jaudinu. - Sakė viską kas ant liežuvio galo.
Šiek tiek šyptelėjau, bet jis to tikrai nematė.
- Ir dėl ko taip sprendi?
Prisislinkęs dar arčiau patraukė mano plaukus į šoną ir vėl kuždėjo į ausį, kas man sukėlė kutulį.
- Nes kiaurai tave permatau. Tu man neabejinga. - Negaliu patikėti, jog jis tai ištarė. Net aš neprisileidžiu tokių minčių.
Man niekada nepatiko kai kas nors jausdavosi aukščiau, todėl atsiradus ryžtui šįkart nesitraukiau, nenusisukau, o prisilenkus arti prie pat jo veido tyliai pasakiau.
- O žinai ką aš manau? Kad tai tu man neabejingas. Kitą kartą tau būtų protingiausia patylėti.- Užgesinusi nuoruką stojaus eiti, nes ta drąsa vis blėso.
Alex atsistojo prieš mane neleisdamas man praeiti.
- O gal man tave užtildyti? - Jis toks tiesmukiškas.
- Tik pabandyk. - Piktai sumurmėjau vis dar bandydama prasmukti pro šią uolą.
- Galiu, drąsiai. Netgi sakyčiau - noriu.
- Alex, baik! - Neiškentusi tariau, nes tie jausmai vėl grįžo, tas noras padaryt nuodėmę su šiuo žmogum vis stiprėjo, jo kalbos tik didino ugnį manyje, negalėjau atsiduoti, aš ne tokia.
- Kas yra, Ana? Eini iš proto? Nebegali susilaikyti, todėl bėgi? - Jo klausimai mane užkniso, ta provokacija, aš tikrai  gaudžiau galimybę pabėgti.
- Ką tu čia nusišneki?? - Aršiau tariau.
- Neapsimetinėk. Visą vakarą stebėjau tavo reakciją. Žinai kokias išvadas padariau?
- Nežinau ir nenoriu žinoti. - Ėmiau jį pertraukinėti.
- Tu nori manęs.
Abu nutilom. Jis sušiktai tai pasakė. Visas karštis esantis manyje sprogo ir aš ėmiau draskyti jam akis.
- Aš noriu tavęs?? Kad tu esi velniškai patrauklus, tai nereiškia, jog mausiuos kelnes prieš tave, išsiblaivyk, Alex, arba pasakyk man tai blaivas, nes keli jau juoką. - Rėžiau jam. - Įdomu kaip tu reaguotum, jei aš viską spręsčiau už tave ir aiškinčiau tau, kaip stipriai tu pats manęs geidi!
Alex ėmė juoktis, garsiai juoktis, tada sugriebęs mane prisitraukė. Jaučiau kaip greitai daužosi jo širdis.
- O tu esi velniškai teisi.
Staiga išgirdome ateinančius žmones ir greit atsitraukus skuodžiau pas Kris.