*Alex*
Stovėjau gurkšnodamas savo gėrimą ir kalbėjaus su senu geru draugu.
- Mums reikia sutvarkyti tą reikalą. Tomas neduoda ramybės, neatsiknis kol neatgaus savo skolos. - Kalbėjo rimtai.
- Žinau. - Atsidusau.- Tas reikalas su narkotikais mane jau ima pabosti. Suknistas Džonis atsitempė tuos du, Ana viską matė, dabar ji žino, kad Džonis nėra "švarus". Kai atsivežiau ją pas save jau numaniau, jog kažkas ne taip. Kitą dieną paskambinau tam debilui ir liepiau sakyti viską kaip buvo.
- Šūdas. - Keikėsi panosėj Timas. - Tai nėra gerai, ji gali prasitarti kažkam. Arba jau prasitarė. Ar ji žino ką nors apie tave?
- Ne. Ji dirba man, todėl aš jos akyse tik direktorius. - Timas pastebėjo mano pasikeitusią išraišką.
- Klausyk. - Bakstelėjo į petį. - O tu nebūsi įsižiūrėjęs tos merginos? - Ties tuo buvau prigautas. Mes niekada nemelavom vienas kitam, rėždavom tiesą net jei mums tas ir nepatikdavo.
Lėtai linkčiojau žvelgdamas į Aną, kuri aiškiai rodė savo jaudulį. Tai mane juokino.
- O velnias, Alex. - Pakomentavo šis. - Kaip tu čia taip? Turiu omeny.. na ji tikrai graži moteris, bet tu juk nesusivilioji taip greit. - Atsargiai rinko žodžius draugas.
Pažvelgiau į jį pikčiau, nes mane suerzino tas komentaras apie Aną.
- Ir dar pavydus.. - Nusijuokė šis.
- To aš neplanavau. Kiek galėjau, tiek vengiau jos, bet ta trauka tarp mūsų man nedavė ramybės nuo pirmų dienų.
- Tai ką tu ją įsimylėjai?? - Kamantinėjo nustebusiu žvilgsniu Timas.
Susiraukiau nuo tų žodžių, nes nebuvau įsitikinęs tuo.
- Nežinau, gal. - Numykiau.
- Nemanai, kad protingiausia būtų su ja nerizikuoti? Jei ji sužinos apie tave ko nereikia? Gal ji tavęs išvis net nenori? Pažiūrėk kokia susiraukus. - Žvilgsniu mestelėjo į ją.
Ana sėdėjo su Kris gerdama gėrimą karts nuo karto nustatydama piktą miną, kuri buvo skirta tik man.
- Ji manęs nori. Jau tuo įsitikinau. Šita mergina bus mano. - Žodžiai paliko mano lūpas man pačiam nesitikint.
Pakėlęs antakį draugas išties stebėjosi.
- Na sėkmės tau su ja. - Paplekšnojo per petį.
- Man nereikia sėkmės, žinau, kad ji užsidėjus tą netikrą kaukę, apsimeta, jog nenori turėti jokių reikalų su manim, bet vos man ją palietus, galiu duot galvą nukirsti, pajaučiu kokia trapi palieka mano glėby.
Draugas šyptelėjo.
- Įdomi ji tada. Tau ant kaklo nelipa, stumia, o žiūrėk, vis dėl to kažkas viduj sukirbžda.
Šypsojaus, nes žinojau, kad noriu jos pas save. Noriu išpešt tą tiesą, noriu išgirst iš jos lūpų ką ji man jaučia. Aš nebūsiu už kvailį, kuris bėga paskui sijoną. Aš sumautai ją pradedu įsimylėti, o ji priešinas ir priešinas iki kol jos nepaliečiu.
- Ką planuoji daryti? - Tarsi skaitydamas mano mintis paklausė šis.
Kurį laiką tiesiog mąsčiau.
- Nežinau, atsivešiu pas save.
- O jei ji nevažiuos savo noru?
Numetęs velnišką šiepą tariau.
- Tada priversiu.
Timas tyliai nusijuokė tarsi sutikdamas su mano neapgalvota idėja, kuri mane vis labiau gundė.
YOU ARE READING
Direktorius
RomanceNusprendusi, jog jau laikas susirasti darbą Ana imasi paieškų. Naujas miestas, nauji žmonės, nauji įvykiai, kurie jos dar tik laukia. Tačiau ji nežino kas šios garsios įmonės, kurioje ji papuls, viršininkas ir tikrai nenumano, kas bus kai ji ir jos...