Direktorius

40

Atvykę į vietą užsisakėm ledus. Alex pasiėmė šokoladinių. Sėdėjau ir mėgavaus šiais skaniais ledais, kol vaikinas spoksojo į mane.
- Kas? - Paklausiau.
Alex su šaukšteliu kabliavo ledą ir lėtai dedamas į burną šypsojosi.
- Tu tokia seksuali..
Pakėliau pirštą rodydama, kad patylėtų, nes keli esantys čia žmonės tikrai girdėjo šį nepadorų komplimentą.
Netrukus išgirdau atsidarant duris, tačiau nekreipiau į tai dėmesio, nes dauguma žmonių čia apsilanko.
Alex veidas persikreipė ir jis tarsi sustingo stipriai suimdamas ledų indelį.
- Nesisukiok. - Sukąsdamas dantis išlemeno man.
Mane išmušė šaltas prakaitas ir bloga nuojauta.
Vaikinas įdėmiai žvelgė į kažkokį už manęs stovintį asmenį, akimis tarsi žudė, kas man kėlė didelį nerimą.
Turėjau apsimesti, jog nieko nesuprantu, todėl kabliavau ledus. Mano rankos tikrai galėjo mane išduoti, kadangi jos drebėjo.
Staiga išgirdau lėtus besiartinančius žingsnius link mūsų stalelio.
Deja tam asmeniui priėjus aš atsisukau.
Prieš mus stovėjo tvirto sudėjimo, galbūt 35 metų vyras. Nedidelė barzda, rudi garbanoti plaukai ir tatuiruotas kūnas.
Girdėjau kaip Alex nuryjo seiles ir bandydamas nuraminti kylančius nervus ėmė čiupinėti savo laikrodį.
Akies krašteliu žvilgčiojau į šį vyrą, kuris atrodė gan pavojingas.
- Sveikas, Alex. - Plati šypsena paliko jo veidą, tačiau ji nebuvo maloni.
- Ne dabar ir ne čia Nikai. - Trumpai tarė Alex akimis nukrypdamas link manęs.
Nikas pažvelgė įkyriu žvilgsniu į mane taip sukeldamas norą papūstyti padus.
- Ar neprisistatysit, panele? - Vis dar šypsodamasis ištiesė savo ranką man.
Nežiūrėjau į Alex, nes žinojau, jog jis verčiau tą ranką nupjaus, nei matys kaip ši prisiliečia prie manosios.
Bandžiau sutvardyti drebulį ir apsimesdama ramia paspaudžiau šiam žmogystai ranką.
- Sveiki, mano vardas Ana, malonu susipažinti. - Kilstelėjau lūpų kamputį.
Nikas pakėlė savo vešlų antakį.
- Man taip pat, panele Ana.
Tai buvo taip nejauku, maniau, jog čia tuoj kils muštynės, nes Alex ir Niko žvilgsniai bylojo kaip stipriai norėtų vienas kitam pakenkti.
- Ko tau reikia? - Atsikrenkštė Alex.
Nikas pasitaisęs rankoves išsitiesė ir įsispoksojo į prieš mane sėdintį vaikiną.
- Manau puikiai pats žinai.
- Leisk atspėti kas tave atsiuntė.
- Spėti nereikės. - Šyptelėjo vyras. - Tomas reikalauja su tavim susitikti.
- Tegul eina velniop. - Velniškai nusikvatojo Alex.
- Verčiau ateik. - Surimtėjęs Nikas pasuko nieko gero nežadantį žvilgsnį į mane.

Tuo metu tikrai išsigandau, nes supratau visą esmę. Mano išdžiūvusi burna reikalavo vandens, todėl nedrąsiai atsistojau ir atsargiai praėjau pro šį vyrą.
- Gal galima būtų stiklinę vandens? - Neatpažinau savo balso. Mačiau kaip sekundei, aptarnaujanti mane moteris, sunerimo, tačiau negalėjau išsiduoti, todėl padovanojau jai švelnią šypseną. - Šiandien sunki diena, bet jūsų nuostabūs ledai nuotaiką man pagerino.

Kuomet grįžau į vietą, Niko nebebuvo, tačiau Alex tamsios akys žiūrinčios į vieną tašką ir pagreitėjęs kvėpavimas leido suprasti, jog geruoju čia niekas nesibaigs.
- Aš žinau, kad jei tu neatiduosi skolos, jie taikysis į mane. - Gurkšnodama vandenį tariau.
Vaikinas tarsi nenorėjo klausytis mano tokių žodžių ir stipriai susiraukė.
- Tavęs niekas nepalies, tu dar to nesupranti?? - Šiek tiek griežtesniu tonu sumurmėjo.
- Alex..
- Stop! - Pakėlė ranką. - Aš tave apsaugosiu, jei kas nors ims kėsintis į tave.
- Aš noriu tau padėti. - Nežinau kodėl tai pasakiau, tačiau žodžiai patys išėjo man nesitikint.
Alex apstėro ir ėmė purtyti galvą.
- Ką? Gal aš neteisingai išgirdau tave?
- Noriu tau padėti. Nebūsiu kažkokia kvailutė, kuriai gali bet kas ką nors padaryti.. Noriu mokėti apsiginti..
- Nebepaistyk, nekišiu tavęs į šį mėšlą.
- Prašau, Alex.
- Liaukis, Ana! - Šis nebeteko kantrybės, todėl atsistojęs išsivedė mane laukan. - Ar bent pati suvoki ką sakai? Tave reikia kažkur man saugiai nuvežti, jog jie neatsektų, aš savo reikalus susitvarkysiu.

Patraukusi jo ranką nuo savo alkūnės nusiprunksčiau.
- Tu manai, kad tau nieko nenutiks?? - Paėmęs psichas pasirodė visu gražumu. - Arba tave nušaus arba jūs vieni kitus sudaužysit iki nukraujavimo.. Aš galiu padėti, nes jie mano, jog aš kvaila ir nesuvokiu esamos padėties. Sugalvok kokį planą, Alex. Apgausim tuos šunsnukius! - Mane apėmė adrenalino jausmas ir tai pastebėjęs vaikinas labai nustebo, todėl susiėmė už galvos.
Kurį laiką taip pabuvęs ir pavaikščiojęs iš vienos vietos į kitą, pažvelgė į mane giliai kažką apmąstydamas.
Atsidusęs priėjo prie manęs ir sugriebęs už rūbų prisitraukė prie pat veido.
- Kai taip kalbi atrodai dar karštesnė, Ana. - Staiga juodose, kupino keršto akyse įsiplieskė ir ta ugnis, kurią mačiau tik aš. - Tu tikrai nori nudegti? - Jis žvelgė į mane vis dar tikėdamasis neigiamo atsakymo, tačiau..