Direktorius

28

Pasibaigus darbui, palaukiau Kristinos, o tuomet ėjome link mašinos.
- Žiūrėk, turiu tau pasiūlymą. - Prašneko ši, krapštydama raktelius. - Aš planavau šį savaitgalį varyti į klubą, prisijungtų pora mano pažįstamų, pagalvojau, būtų faina pakviest ir tave.
Užsisegus diržą, išsitraukiau vandens buteliuką ir lėtai gerdama apmąsčiau šį variantą. Vis dar iš galvos neišėjo šios dienos įvykiai su Alex, nukrėsdavo šiurpas prisiminus kiekvieną detalę.
- Alio, ką manai?? - Kris įžnybė man į koją.
Susiėmusi už tos vietos aiktelėjau.
- Galėjau paspringti! - Šluosčiaus nuo lūpų bėgančius vandens lašelius.
- Kad tu užsisvajojus kažkokia. - Krizeno ji.
- Atleisk.. Taip sutinku, jei jau siūlai varom. Vistiek nenoriu būti namuose.

Ši išgirdusi mano paskutinį sakinį sukluso.
- Kas ne taip?
Šūdas, išsidaviau. Nors bendrai, man nusispjaut ant to mulkio, tegul visi sužino, koks jis nevykelis.

- Su Džoniu gyventi darosi sunku. Kvailys išdavė mano draugę su kažkokia merga, perspėjo, kad nesakyčiau, kitaip galiu pamiršti apie būstą.

Mergina užsiėmė už burnos purtydama galvą.
- Kodėl man tokio dalyko nesakei?? Visiškas debilas, kad taip pasielgė, žinai ką, jeigu nori gali pabūti pas mane ar pernakvoti bent porą dienų, taip atsikvėpsi nuo jo ir nuo tos atmosferos. - Rūpestingu balsu kalbėjo ši.
- Ačiū..

Su Kristina ryšį mes turėjom, labai vertinau ją, gera sueiti su kažkuo ne tik darbe.
Važiavome pas ją, jaučiaus atsipalaidavus ir daug laimingesnė.
- Galvoju gal reiktų užsukti iki rūbų parduotuvės pasiimtume ką nors gražaus apsirengti. Žiūrėk gal kokį vaikiną susirasi. - Kalbėjo pasitikinčiai savimi.
- Mažiausiai man vaikino reikia, o pasilinksminti visada galima. - Šyptelėjau.
- Ai tiesa, tu juk jau turi vieną. - Ėmė kvatoti Kris.
- Aha. - Nuskambėjau sarkastiškai. Žinau ką ji turėjo omeny ir mane tai erzino.

Vaikštinėjom ieškodamos aprangos, tačiau dauguma buvo visiškai nekrentantys į akis.
- Tiek rūbų, o visiškai nėra ko reikia. - Burnojos draugė rankomis nagrinėdama rožinės suknelės medžiagą.
- Super! - Į mane atsisuko keli žmonės, turbūt per garsiai surėkiau.
Ištraukiau vieną suknelę ir atsukau į Kris.
- Ką manai? - Mirktelėjau.
- Oh shit. Pasimatuok!
Kai pažvelgiau į save atrodžiau.. atrodžiau gundančiai, tačiau planavau užsidėti ką nors ant viršaus, jog pridengtų tą nuogumą, o paskui, matysim. Velniškai sau nusišypsojus pasirodžiau draugei.
Ši pamačius mane išsižiojo tarsi būčiau ją neblogai nustebinus.
- Kaip gražu! Dabar tave saugoti reiks nuo visokių iškrypelių.

Šiaip tokių rūbų niekad nesidedu, nes tada tampa labai lengva pritraukti gašlių vyrų dėmesį, tačiau tokia išvaizda sukėlė pasitikėjimą savim, jaučiaus moteriška, todėl nusprendžiau vieną kart sau tai leisti.
Dar valandą užtrukome kol suradome tinkamą apdarą Kristinai, mat jos nuomonė greit keičiasi, tačiau ilgai trūkusios paieškos atnešė laimės.
Abi kikenom iš to kaip stipriai pasigailėsim apsirengusios šitaip, tačiau numojom į tai ranka ir pasididžiuojančiu veidu keliavome link mašinos.

( Kristinos apranga.)

Grįžusios namo , ėmėm elgtis kaip tikros mažvaikės. Užsidėjusios sukneles maivėmes prieš veidrodį, šokom ir juokėmės. Pas ją aš tikrai atsigaunu nuo visko.
- Tai kas bus su mumis? - Pasiteiravau, nes buvo smalsu sužinoti su kuo teks būti.
Dažydamasi lūpas prašneko.
- Ai vienas mano senas draugas ir jo brolis. Nesenai viena draugė, kuri turėjo varyti su mumis, parašė žinutę, jog jos nebus, problemos kažkokios. Taip kad, brangioji, liksim tik su vyrais.
- Tai niekis, kai pagalvoju, saugiau.
Ši išmetusi liuksą nubėgo kažko  į virtuvę ir netrukus grįžo. Jos rankose buvo javainių pakelis ir gazuotas gėrimas "Rasa"
- Duok čia. - Pasigriebiau viena javainį ir skaniai kramsnojau. Labai juos mėgau.
Vakaro bėgyje gavau žinutę iš Džonio, keista. Šis teiravosi kur aš, tačiau atsakiau, jog šiandien negrįšiu. Daugiau niekuo jis nesidomėjo. Tegul džiaugiasi ta vienatve arba savo kekše.
Aš laiką leidau puikiai, nemeluosiu. Su Kris jaučiaus kaip su Karolina. Vis pralinksmindavo mane pasakydama kokį iš savo gyvenimo juokingą įvykį, pastoviai ką nors užkąsdavom, paskui išgėrėm po taurę raudono vyno ir žiūrėjom filmą " Trenk kaip vyras"
- Retai matau tave tokią besišypsančią. - Maloniai prašneko Kris.
Nežinojau ką atsakyti, todėl tiesiog pakėliau lūpų kamputį ir gurkštelėjau  alkoholio. Vis dėl to susiviliojau dar vienai taurei.
- Tau labai tinka šypsotis, pagyvina  veidą, nenuostabu, jog kai kam seilės tįsta tave pamačius. - Nesitikėjau tokių žodžių iš jos, tačiau nieko nepratarus tiesiog pakėliau antakį. - Kaip aš norėčiau, jog jus suvestų likimas, tu neįsivaizduoji kaip nuostabiai atrodot iš šono, kad ir ką besakytum, aš matau jūsų žvilgsnius vienas į kitą ir tai yra kažkas nerealaus.
- Hmm.. - Mąsčiau. Giliai viduj, nors ir sunkiai, priėmiau jos žodžius, nes dalelė tiesos buvo. Tas akių kontaktas nėra tik įprastas, kaip būdinga tarp žmonių bendraujant, kalbant.. Žinojau, jog kažkada galiu ištirpti jo glėby, todėl prižadėjau sau, jog laikysiuos kiek galėsiu, nes nepasitikiu nei vienu vyru, kad ir kaip jis mane veiktų. - Nežinau. Niekada joks vyras nekeldavo šimto emocijų vienu kart, niekada ir nei vienas prisilietimas nebuvo toks intymus kaip Jo, bet tikrai netirpsiu kaip ledas vos jį pamačius, bus per daug akivaizdu, o jam - per lengva. Jei jis nori mane suvilioti tegul pasistengia labiau, nes nesu užtikrinta ar norėčiau šiam vyrui atsiduoti. - Pirmą kart kalbėjau taip nuoširdžiai nesislėpdama po kauke.
Mačiau jos suprantantį žvilgsnį.
- O jus žaidžiat velnišką žaidimą šitaip vienas kito nervines ląsteles tampydami. Kaip susikaups viskas, tai sprogsit vienu metu, reikia tik pagalvoti kur tas sprogimas įvyks. - Ji rimtus pokalbius paverčia nešvankybėmis.
- O tu tik apie antrą galą galvoji. - Kvatojau jausdama kaip kaista žandai. Turbūt nuo vyno.
Ši juokėsi iš paskos.
- Baisu pagalvoti kas ima suktis tavo mintyse likus vienai su Alex.
Sustingau po šių žodžių.
- Tu.. tu matei?
- Aišku, kad mačiau, kvailele. Kai tuomet baliuje sugalvojai išeiti parūkyti, spėk kas sekė tave akimis.
Tada viskas susidėliojo į vietas. Alex taikė progą, jog liktume tik jis ir aš.
Mes krizenom tik jau nebežinojau iš ko, greičiausiai, iš visų šitų mums neperprantamų dalykų.