Direktorius

26

- Na, sakyk kaip tau sekasi?? - Nekantravo Karolina.
- Oi.. visko.. tikrai daug. - Numykiau.
- Normaliai sakyk, panosėj sau burbi kažką. - Juokėsi ši.
- Papasakosiu, o kur mes einam? - Lėtai žingsniavom miesto gatvėmis, stebėdamos aplinką. Išlindusi saulutė, spinduliais paglostė mūsų veidus, tai sukėlė geresnę nuotaiką.
- Dar sugalvosim.. Žmonių šiandien nemažai, pastebėjai? - Akimis skaičiuodama kiekvieną tarė Karolina.
- Tikrai taip, senai tiek mačiau.
Karts nuo karto išgirsdavau paukščiukų čiulbesį, kas trumpam nukeldavo mane į vaikystę, kuomet sėdėdavau kieme su draugais iki pat vakaro ir linksmai leisdavau laiką gražiam ore. Oh .. tie seni geri laikai, kai nebuvo rūpesčių, atsakomybės ir painiavos...
Iš pradžių nuėjome iki parduotuvės pasiimti ko nors užkąsti. Nusipirkusios guminukų, saldainių, sulčių, toliau tęsėm savo betikslę kelionę siurbdamos gaivų gėrimą. Netrukus pamatėme suoliuką ir nusprendėme prisėsti, pašnekėti.
- Nu?? - Pakrutindama mane Karolina, žvelgė išsipūtusiom akim, laukė, kol papasakosiu ką nors naujo. O aš tikrai turėjau ką..
Nesusilaikiau ir išsišiepiau. Kramtydama guminuką pradėjau pokalbį.
- Nežinau nuo ko pradėti, tiesą pasakius. - Pasikasiau galvą. - Darbas kaip darbas, imu priprasti, šiaip, viską suprantu, o jei iškyla klausimų, visada galima atrasti pagalbą. Su viena kolege tapom gan artimom draugem..
- Tik manęs nepamiršk! - Šiek tiek prisimerkus tarė šioji. Jos balse girdėjau pavydą, nes pernelyg gerai ją pažinojau.
- Niekada, Karolina, juk pati tą žinai. - Mestelėjau į ją rimtą žvilgsnį.
- Na esmę supratau, darbas patinka, tinka, ne vieniša, kas dar geresnio? Ar viskas?
Šiek tiek nutilau ir įsikišau į burną citrininį saldainį.
- Na yra dar vienas toks ramybės neduodantis dalykas..
Karolinos akys išdavė kaip stipriai ji laukia mano tolimesnių žodžių.
- Sakyk.
- Aš nesu užtikrinta tuo ką pasakysiu, bet manau, jog.. am.. manyčiau, jog kažkas keisto vyksta tarp manęs ir mano boso..- Dieve kaip gėda, kaip mažas vaikas, vos sugebėjau išlement šitą sakinį. Pajaučiau kaip ima kaisti žandai, susiėmiau už jų ir atsargiai pažvelgiau į draugę. Ši laikė guminuką prie lūpų nekrutėdama.
- Aš apstulbusi.
- Gal geriau nieko nesakyk. - Man buvo išties nemalonu apie tai prasitarti.
- Oi aš tikrai nieko nebenoriu sakyti po tokių žinių. Turiu omeny.. kažko labiau intriguojančio už tave  nepapasakočiau, tu viršiji rekordus! - Ėmė juoktis balsu. - Negaliu patikėti tavo žodžiais, sakyk visas smulkmenas ! - Plodama rankom, kaip apsėsta, bandė išsunkti iš manęs kiekvieną info dalelę.
Drėkinau gerklę sultimis, nes žinojau ties kuo nukryps mūsų dialogas.
- Nežinau nuo ko pradėti. Vakar vyko darbo balius, visi gėrė, aš šokau su Alex, o jo žodžiai sukeldavo šiurpulius, nežinau ar jis taip su visom, bet sprendžiant iš darbuotojų veidų, abejočiau, jog jam tai būdinga.
- Eina sau! Tai jis tave kabina! - Galim sakyti suklykė iš laimės. Nematau ko čia džiaugtis. - Neatsilaikysi jam, mergyt. Jaučiu jis tavyje pabudina žvėriuką. - Nepadoriai mirktelėjo man.
Trinktelėjau jai per petį.
- Kvaiša tu, jis mano direktorius, vien jo statusas sugrąžina "žvėriuką" atgal. - Susiėmiau už galvos, ją purtydama.
- Na ir kas, kad direktorius. Per daug apsikrauni. Aš tavo vietoj imčiau ir padaryčiau jį! - Kišo savo nešvankias idėjas.
Atsisukau į ją, tik jai pažįstamu žvilgsniu.
- Jo, nekaltoji padarys vyrą, kuris greičiausiai turi daugiau patirties, nei reikia. Nebenusikalbėk.
- Būtent su juo tau ir reikia pabandyti, kiek tu lauksi? Dar 10 metų?? Lauksi to " vienintelio"? Ar nebeiškentusi pulsi į vienos nakties nuotykius? - Nežinau kaip reaguoti kartais į ją.
- Tu rimtai? Aš su juo negulsiu. Gali pamiršti. Žinau, kad vėl reiks į darbą ir žinai ką? Per šį žmogų visada imu skaičiuot valandas kada dingsiu iš to pastato, džiaugiuosi jei netenka akis į akį sutikti jo, matai kaip jis mane veikia?? - Jaučiau susierzinimą.
- Tai skamba kaip.. simpatija jam.
Pamačiusi mane įsitempiant ėmė pasakoti apie tai kaip jai praėjo ši savaitė.
Šitaip prasedėjome valandą, bet namo neskubėjom. Norėjau šį sekmadienį praleisti su ja grynam ore, norėjau negalvoti apie Džonį, darbą,Alex. Tik mus dvi, besivaikštančias saulėje ir besimėgaujančias viena kitos kompanija.