Direktorius

39

Staigiai prasimerkiau, tačiau nejudėjau. Akys lakstė į šonus bandydamos surinkti informaciją kur aš esu. Šiek tiek pasukusi galvą pamačiau šalia manęs miegantį Alex. Paliečiau savo lūpas prisimindama tuos bučinius. Lėtai pakilusi nuo lovos pasileidau link vonios. Ten radau dar nepradarytą dantų šepetuką, todėl panaudojau. Nulipau į svetainę ir ieškojau ką būtų galima suvalgyti. Pamačiusi miltus nusprendžiau, jog reikia iškepti blynų. Dainavau sau panosėj ir baiginėjau kepti. Atidariau šaldytuvą ir mano akis užkabino priešais stovinti obuolių uogienė. Atidariusi paragavau ir apsilaižiau lūpas, nes tikrai buvo skanu. Iškepus blynams, sudėjau juos į lėkštę.
- Labas rytas. - Nuotaikingas balsas nuaidėjo per svetainę.
- Labas. - Tarsi būčiau prigauta šyptelėjau. - Tikiuos tu nieko prieš, kad aš čia naudojau tavo produktus.
- Kodėl turėčiau būti prieš ? - Prieidamas pirštais suėmė vieną blyną ir atsikando.
Prisimerkusi į jį žvilgtelėjau laukdama reakcijos. Šis suvalgęs pasiėmė dar vieną įmerkdamas į uogienę. Atsisukęs į mane savo paskutinį gabaliuką pridėjo man prie lūpų.
- Neblogai čia gavosi, ar ne? - Kramtydama ir džiaugdamasi pakomentavau.
- Labai skaniai. - Mirktelėjęs į lėkštę įsidėjo dar.
Prisėdęs ant sofos įsijungė televizorių.
- Ateik. - Patapšnojo šalia savęs.
Priėjusi atsisėdau susikėlusi kojas.
Alex pažvelgė į mane ir pakėlė antakį.
- Ar tai mano maikė?
Nusijuokiau, nes pati pamiršau, jog iš spintos išsitraukus jo rūbą užsidėjau ant savęs, kadangi buvo per karšta rengtis kelnes, o ta maikė pridengė mano sėdynę.
- Tikrai taip. - Iškėlusi galvą tariau.
Alex akys sužibėjo ir plačiai šyptelėjo.
- Tau tinka. - Suėmė delnais mano šlaunį.
Permetęs ranką apkabino mane. Šiek tiek labiau prisiglaudžiau ir įsmeigiau akis į TV.
- Šįkart nebėgi nuo manęs. - Šyptelėjo.
- Džiaukis. - Nusijuokiau. Žvelgiau į jį apmąstydama.
- Kas?
- Aš pergulėjau su savo bosu. - Purčiau galvą žiūrėdama į jį pakeldama lūpų kamputį.
Šis lėtai linktelėjo.
- Ir tai tave trigdo?
- Jaučiuos kaip paskutinė kekšė. Žinau, kad ne vieną moterį šitaip į namus esi prisiviliojęs, nors ir sakei, kad neužsiminėjai vienos nakties nuotykiais, bet netikiu.
Alex susiraukęs žnybtelėjo į koją.
- Daugiau niekada taip nedrįsk savęs vadinti. - Paėmęs už žandikaulio žvelgė į akis. - Ir žinai ką?
- M? - Prisimerkiau.
- Taip, moterys lipdavo man ant kaklo, bet po Emos aš čia nesivedžiau nei vienos seksui, vienintelė mergina, kurios aš trokštu sau esi tu.
- Trokšti sau? - Paklausiau. - Tai ką tu nori, jog aš būčiau tavo ? - Juokiaus.
Alex veidas surimtėjo ir paėmęs už kaklo greit paguldė ant sofos.
- Tu jau mano.
Aš nežinojau kaip reaguoti į tai, nes nesitikėjau, jog jis ims ir taip pasakys.
- Aš niekieno, nemėgstu būti kažkieno nuosavybė. - Atkirtau.
- Tada tau teks susitaikyti su tuo faktu, jog priklausai man.
Išpučiau akis.
- Alex.. Taip aš su tavim pasimylėjau, taip tu man išties patinki, bet santykių aš neieškau, nes žinau kaip jie dažniausiai baigiasi.
Šis šypsodamasis ėmė glostyti mano plaukus.
- Tu ir vėl priešinies.. veltui, juk žinai, kad aš tave gausiu anksčiau ar vėliau. - Jo žvilgsnis rodė, jog jis buvo pasitikintis savimi.
- Ne visada laimėsi, Alex. - Tariau užtikrintai.
Šis atsiduso.
- Tikrai?
- Taip.
Vis dar kybodamas virš manęs užkišo delną už kelnaičių.
- Ne, ne dabar. - Bandžiau ištraukti.
Alex ėmė jaudinti mane neleisdamas man pajudėti.
- Tai kaip čia bus.. - Pagreitino tempą, kas privertė mane išsiriesti.
- Ką tu darai?? - Man buvo taip nejauku, o jis vėl bandė išvesti iš proto. - Manai taip laimėsi mane?
- Aš visada laimiu. - Šyptelėjo.
Greitu judesiu atsitraukus pasitvarkiau pasikėlusią maikę ir išskuodžiau persirengti. Buvau visa raudona, o karštis mušė per visą kūną. Turėjau dingti iš čia, nes dabar jaučiausi valdoma. Jaučiaus suknistas sekso žaisliukas.
Užsidėjusi savo rūbus ėjau link išėjimo.
Man prieš veidą išdygo pats velnias.
- Kur eini? - Delną padėjęs man ant peties tarė.
- Aš turiu jau važiuoti. - Atkirtau nejaukiai žvelgdama.
- Aš tave pats nuvešiu kur reikia. - Nieko nelaukęs Alex ėmė ruoštis.
Žvelgiau į jį ir suvokiau, jog ir po šios nakties aš jo vistiek bijojau. Nors ir prisileidau artimai, tačiau jis kėlė dvipusius šiurpulius, kurie man leisdavo suprasti, kad kuo toliau, tuo labiau grimzdau į bedugnę..

- Nori ledų? - Alex šiek tiek tvirčiau suspaudė vairą, bet veidas išspaudė šypseną.
Susikryžiavusi rankas debtelėjau į jį.
- Ledų? - Pakėliau antakį. - Maniau, kad nuveši mane namo. Ir išvis.. nemanau, kad man saugu būti su tavim viešoj vietoj, kuomet man gali grėsti pavojus.

Vaikinas suspaudė lūpas ir primerkė akis tarsi apgalvodamas mano žodžius.
- Nuvešiu tave namo, bet pirma sustosim prie vienos ledaines.. Ir Ana. - Pažvelgė į mane. - Tavęs niekas nepalies.
Žiūrėjau į jį iš padilbų, tačiau nieko nesakiau. Nusukusi akis į kelią stebėjau aplinką.
- Bananinių su šokolado užpilu.
- M? - Tarsi sekundei pasimetęs Alex pažvelgė.
Pavarčiau akis.
- Kalbu apie ledus,Alex. Atsibusk.
- Bananiniai su šokoladu, brangioji. - Išsivėpęs linktelėjo tarsi bandydamas įsiminti.
- Brangioji.. - Sumurmėjau panosėj.
- Nesiburnok, lėlyt. - Išgirdęs mane sukrizeno vaikinas.