Direktorius

25

Kris nuvežė mane prie namų. Išlipusi ėjau link durų, tačiau sekundei pažvelgus į langą, supratau, jog kažką mačiau, todėl pakartojau šį veiksmą stengdamasi labai jau nesirodyti. Aš negalėjau patikėti savo akimis. Svetainėje glamžėsi Džonis su kažkokia mergše. Šviesūs, ilgi plaukai, trumpa violetinė suknelė. Tiek tik galėjau įžiūrėti. Nesiruošiau to toleruoti ar apsimesti, kad nemačiau, todėl garsiai įgriuvus pro duris išgąsdinau besilaižančius balandėlius. Išsižiojusi žvelgiau į šiuos du. Mergina turbo greičiu ėmė mautis batelius, o Džonis mosikuodamas rankom bandė raminti mane, sakydamas žodžius, kurie šiam pasauly per daug dažnai kartojami. " Leisk paaiškinti, nebuvo to ką galvoji"
Pirštu parodžiau tai blondei pasišalinti iš čia, nors norėjau ją sudraskyti, tačiau šįkart leidau gyventi. Ši supratusi mano gestą tekina bėgo pro duris bijodama manęs. Kuomet likome tik mudu su Džoniu, iškėliau skandalą.
- Tu gal juokauji?? - Paleidau gerklę į darbą.
Vaikinas pradėjo pešti plaukus ir vaikščiojo pirmyn, atgal nesuregzdamas sakinio. Graudu.
- Ir kaip tu visa tai ruošies paaiškinti? - Purtydama galvą tęsiau. - Nors tai ne mano reikalas, bet galiu tau prižadėti tik vieną. Tu neprisipažinsi Karolinai, pasakysiu aš. - Ranka parodžiau į save. - Per daug paslapčių tavyje.
- Aš. - Jis suknistai nežinojo ką pasakyti. - Aš paaiškinčiau viską..Jeigu žinočiau kaip. - Nudelbdamas galvą žemyn, liūdnu balsu kalbėjo šis.
- Nėra čia ką aiškinti. Taip ir žinojau, jog kažkas panašaus vyksta. Per daug geras vaikinas Karolinai buvai, tai retenybė, sutikt visiškai tobulą žmogų. Tos tavo paslaptys mane užkniso. Tu ką, išvis debilas jau?? Šiandien atvažiuoja tavo mergina, o tu per tą laiką bandai suspėti išdulkinti kitą?! - Buvau visa raudona iš pykčio.
Džonis atrodė taip graudžiai, jog net rėkti ant jo beviltiška. Šunsnukis. Ir kuo jis skiriasi nuo eilinio vyro??
- Maldauju aš tavęs, nesakyk jai. - Sudėjęs rankas kaip prieš Dievą, maldavo jo neišduoti. Jis jau kelią man juoką.
- Paskutinį kart sakau, tu jai to nepasakysi, tai padarysiu aš.
Staiga jo mina pasikeitė ir savo pyktį išleido ant manęs.
- Tik pabandyk ir skrisi iš čia!
Netekau žado po tokių žodžių. Tai išties sukėlė nemalonų jausmą viduje. O kas jei jis rimtai mane išmes kaip šiukšlę?? Kur aš eisiu??
*Ding*
Skambutis į duris. Buvę draugai, dabar - priešai, žvelgiantys vienas į kitą įsiutusiu žvilgsniu.
Nuryjau seilę, gerklėje stovintis gumulas vertė apsiašaroti dėl esamos situacijos, tačiau dabar turėjau užsidėti kaukę ir apsimesti, jog viskas tvarkoj. Duosiu tam asilui laiko, jei jis nesukaups jėgų rėžti tiesos, aš tikrai neskaudinsiu savo draugės savo tyla. Išmes tai išmes, ką nors sugalvosiu, gal. Bet pas šitą melagį negyvensiu.
Atidariau duris ir vaizdas, kurį mačiau kėlė dar didesnį skausmą, nei prieš tai. Karolina šypsojosi, ją puošė rausvi žandai, turbūt labai čia skubėjo, makiažas pabrėžė jos gražiausius veido bruožus, būtų lengva atspėti, prieš ką ji norėjo taip nerealiai atrodyti. Veltui..
Mergina puolė man į glėbį. Apsikabinau ją dar stipriau.
- O kaip aš tavęs pasiilgau! - Vis dar nepaleido mane.
- Patikėk, aš irgi!
Taip pastovėjome gal minutę pasiūbuodamos į šonus. Kuomet mane atleido, pribėgo apsikabinti Džonio. Man buvo šlykštu į jį žiūrėti. Savo žvilgsniu deginau jį, o šis mane. Žinojau, kad po šiandien mes draugais nebebūsim. Dabar baisiausia buvo dėl Karolinos. Kaip ji visą tai iškęs, kai sužinos. Kodėl geri žmonės kenčia? Žiūrėdama į šitą mergišių, prisiminiau buvusį... Išdavystė.. ji viską sugriauna.
- Karolina, gal nori prasiblaškyti mieste? Išgertume kavos kokios, paplepėtume. - Tikrai nenorėjau būti Šito namuose.
- Sakai?? Gerai, tuoj tik iki tualeto nubėgsiu. - Jos nuotaika buvo tokia gera, kaip specialiai.
Jai trumpam dingus Džonis netvėręs priėjo prie manęs tyliai kuždėdamas.
- Aš nejuokavau, Ana. Pasakysi jai, tavęs čia nebebus. - Griežė dantimis.
Pasukau į jį savo pagiežingą veidą, kad manes jis gerai įsiklausytų.
- Aš irgi nejuokavau, suknistas melagi. Nesu tokia žiauri, jog suplėšyčiau žmogų emociškai, kuomet jis jaučiasi gyvas, laimingas. Bet.. - Susiraukiau kiek įmanoma stipriau, jog žinotų, kokias emocijas jis man kelia. - Duodu tau laiko. Man nusispjaut, jog išmesi mane. Po šiandien supratau, jog ne pirmas kartas kuomet  su moterimis elgiesi kaip su nieko vertom šiukšlėm. Ir patikėk mielasis, nesužinos ji iš tavęs.. - Išgirdusi, jog draugė grįžta, nebepabaigiau sakinio, tačiau pirštu parodžiau į save nustačiusi kreivą šypseną.
Mačiau, jog Džonį įbauginau. To man dabar užteko. Buvo drąsus į namus atsivesti kažkokią lovos sugulovę, lai būna drąsus ir prisipažinti.
Po poros minučių išėjome su Karolina į miestą atsikvėpti.