Nusprendusi, jog jau laikas susirasti darbą Ana imasi paieškų. Naujas miestas, nauji žmonės, nauji įvykiai, kurie jos dar tik laukia. Tačiau ji nežino kas šios garsios įmonės, kurioje ji papuls, viršininkas ir tikrai nenumano, kas bus kai ji ir jos...
Valandą laiko visi tiesiog pliurpėm apie nereikšmingus dalykus gerdami alų. Kai kurios temos priversdavo šypseną atsirasti ant veido, bet labai trumpai, kadangi į galvą grįždavo pokalbis su Timu. Visą šį vakarą apart gėrimo nieko nedarėm. Iš kambario daugiau neišėjau. Galiausiai likau tik aš Mikas ir Timas. Po kurio laiko tiesiog smigom. Kitą rytą atsikėlę nieko nelaukėm, ruošėmės išeiti. Kuomet žengiau pro duris pamačiau tą merginą, einančią su daiktais iš viešbučio. Palikę šį pastatą pėdinom link mašinos, važiuoti namo. Sekundei pažvelgiau į Aną, kuri stovėdama laukė greičiausiai taxo, jog galėtų sugrįžti. Ji atrodė nusiminusi. Pamačiusi mane išraudo ir droviai nusisuko. Žinau, jog sakiau ateisiu pas tave, Ana ir žinau, jog viduj to ir tikėjais, bet man dabar reikia sutvarkyti keletą dalykų ir neduok Dieve man teks tave pastatyt į nemalonią padėti. Nusukau akis į automobilį ir įlipau. Grįžęs namo nusiprausiau po šaltu dušu stengdamasis susidėlioti mintyse planą.. Apsirengiau, išsitraukiau iš spintos dėžėje slepiamą ginklą ir įsidėjęs važiavau pas Tomą.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Netrukus pasiekęs jo namus pastačiau automobilį šiek tiek toliau ir leidaus link jo.. Pasibeldenau į duris, kurį laiką niekas nesureagavo, tačiau kuomet išgirdau garsius, greitus žingsnius supratau, jog jis ateina, taigi, dabar arba niekada. Už durų pasigirdo rėkavimas. - Koks šūdžius drįsta mane trug- Darydamas duris pamatė, jog tai aš ir nutaisęs dirbtiną šypseną pakėlė antakį. - O, kas mane aplankė, jūs tik pažiūrėkit. Atėjai grąžinti visos skolos? - Vis dar vaipėsi diedas. Stovėjau tvirtai, nes aš jo nebijojau taip kaip kiti žmonės. Taip jis baugus, pavojingas, bejausmis padaras, bet aš pragyvenęs su tėvu išmokau labiau tvardyt emocijas. - Atėjau pasikalbėti. - Griežtai tariau suspausdamas į vieną liniją lūpas. Mano sukąstas žandikaulis išdavė kaip stipriai nekenčiu jo ir norėčiau čia pat vietoj suplėšyt. Senio mina pasikeitė, akių vokai nusileido, tačiau nenoriai įleido vidun. Drąsiai žengęs net nesėdau, norėjau tuoj pat eiti prie reikalo. - Ir apie ką gi nori pasikalbėti. - Jame paniekos buvo pernelyg daug. - Apie skolas. - Ha. - Sukrizendamas išsitraukė cigarą ir užsitraukęs ėmė pūsti į mane dūmus. - Jei jau čia eini, eik su pinigais, jei jų neturi dink iš akių. - Jo prarūkytas žemas tonas manęs neišgąsdins. - Buvom susitarę, jog mokėsiu dalimis. Tą ir darau, niekas nesikeis, nes aš nenumesiu tokios didelės sumos per tokį trumpą laiką. Piktai atsidusęs šis sugriežė dantimis. - Jeigu aš pasakiau, jog man reikia jų, tu turi kaip tik nori , tą sumą gauti ir atiduoti man, kitu atveju.. aš nežaisiu ir paspartinsiu šį procesą. - Sau šyptelėjo Tomas. Sušiktas gaidys. - Aš neturiu silpnų vietų, per kurias tu galėtum man kirsti, taip kad susitariam gražiuoju ir aš išeinu. - Stovėjau rankas gniauždamas į kumščius. Senis debtelėjo žvilgsnį į jas, tačiau reakcijos neparodė, tik atsistojęs priėjo prie manęs vis dar laikydamas dantyse cigarą. - Kas tu manai, kad esi? Negi nori pamatyti mano ne pačią maloniausią pusę, paskutinį kart sakau, aš nieko nekeisiu ir tu pristatysi pinigus, kitaip kentėsi ne tu, o tie, kurie tau rūpi.
Nebeatlaikęs suėmiau jį už gerklės. Jo cigaretė iškrito ant žemės, o pats užsikosėjo. Prirėmęs šaltą ginklą jam prie smilkinio praradau paskutinį kada turėtą baimės lašelį šiam idiotui. - Aš tau parodysiu kas aš esu, sutrauka! Tik pabandyk paliesti bent pirštu ką nors iš maniškių.. prisiekiu, Tomai. Nebeturėsi pinigų, nebeturėsi savo suknistų kekšių, nebeatsiminsi ką šitam šudinam pasauly darei, kai tavo smegenys bus išsitaškiusios, o mano rankos kruvinos. - Surėkiau jam tiesiai į veidą. Minutei mačiau jo išgąstį. Tikriausiai pirmą kartą gyvenime, nes neapsimečiau drąsuoliu, aš tikrai žinojau, jog sakau taip kaip bus, jei padarys ko nevertėtų. - Tu dar pasigailėsi. - Išspjovė man į veidą šiuos žodžius. - Aš tave perspėjau. Netrukus atsitraukęs išėjau visas kupinas įtūžio.. Pasiėmęs telefoną šįkart skambinau jau rimtiems, nebijantiems susitepti rankų, vyrams. - Labas, mums reikės susitikti, ne telefoninis pokalbis. Tomas, problemos, teks imtis veiksmų. - Sveikas, Alex. Viskas aišku, Parašysiu adresą, po valandos būk ten.
Šiems žmonėms nereikėdavo aiškinti kas nuo ko prasidėjo iki kol daeitų į galvą, jie visada būdavo pasiruošę ant pirštų galiukų, ypač jei skambindavau aš. Tokių problemų neturėjau jau senai, todėl teks labai susiimti ir į priekį pagalvoti, ką daryti dėl Anos, nes Timas bus teisus, jai gali grėsti pavojus, tačiau bent jau Senis žinos, jog jam artėja galas, ypač.. jei palies šią moterį.
