Direktorius

34

*Alex*

Iš dalies aš nemelavau Anai, nes senasis draugas Mikas aplankė mane, kai mažiausiai tikėjaus. Faktas, jog geriau būtume aptarę reikalus namuose, tačiau Mikas primygtinai prašė susiradus viešbutį, jame atšvęsti jo atvažiavimą ir pakalbėti, todėl nusprendėm čia atvykti nakčiai. Kai pamačiau Aną pajaučiau kaip įsitempia mano kūnas, nes toks susitikimas nebuvo palankus man, bet yra kaip yra. Buvo jau vakaras, o aš su savo chebra sėdėjom užsirakinę spręsdami galvosūkį kaip greičiau atsimėtyt skolą Tomui.
Tik keletas žino kas šis asmuo iš tikro, kuomet išgirsta iš mano lūpų jo vardą.
Kai buvau mažas nesiskundžiau savo šeima, nes gyvenome pasiturinčiai, laimingi, vienas kitą begalo mylėjom. Tėvas dar tada neturėjo pagrindo būti žiaurus, tačiau visada galėdavau įžvelgti jo įniršį ant priešų ir net savų, jo vadovavimą ir kaip stipriai jis norėdavo būti dėl visko teisus, kontroliuoti kiekvieną. Šios savybės užėmė viršų, kai man sukako 16 metų. Tobuli santykiai ėmė griūti, vos motinai pradėjus grįžti iš darbo vėliau. Tėvas su kiekviena savaite vis labiau imdavo ją kolioti dėl įtarinėjimų, kuriuos pats sau susigalvodavo mintyse. Aišku, aš stovėjau mamos pusėje, nes žinojau, jog ji niekada neišduotų mano tėvo, tikėjau, jog ji sunkiai dirba ir dabar toks laikotarpis, tačiau kai kam buvo nė motais. Niekad nepamiršiu, kuomet paranoja jam užvaldė protą ir šis ėmė ieškoti nusiraminimo narkotikuose.
Taip jis susipažino su Tomu Juška. Gobšus, 47 metų vyras, neturintis nieko artimo ir nežinantis ką reiškia pagarba kitam. Jis turėjo tiek pinigų, jog karts nuo karto užsisakydavo sau kekšę. Palaikydavo ryšius su kai kuriais užsieniečiais, nes kai kuriems buvo žinomas kaip narkotikų prekeivis. Pradedant žole, baigiant koksu, heroinu, mdma ar net LSD. Padariau išvadas, jog tėvui taip apsisuko galva, jog šis pradėjo landžioti į užpakalį tam Tomui, nes jautė jo galingumą ir egoizmą, kas jam labai tiko, kadangi pats toks tapo. Motina mus paliko, verkdama išėjo ir daugiau negrįžo, greičiausiai, ji nebegalėjo pakęsti tėvo smūgių. Norėjau išdaužyt viską aplinkui sugriuvus mūsų šeimai, nežinojau ką daryt, todėl iš baimės likau su tėvu.
Kai man sukako 18, gaudavau ko noriu iš jo, jei rodydavau jam pagarbą ir prireikus padėdavau. Per tą laiką jis labai įsisuko į narkotikų pasaulį, ir viskas per Tomą, kuris jį tarsi valdė.
Esmė ta, kad pasitikėdamas manim jis man imdavo pasakoti kaip kas vyksta, mokydavo sukčiauti, kartais jau įveldavo ir mane į visą tą šudą. Galiausiai jis taip prisidirbo, jog skola vis augo Tomui ir netekęs sveiko proto pradėjo sumautai ryti alkoholį, kiekvieną suknistą dieną. Naktimis verkdavo dėl motinos išėjimo, kaltindavo dėl visko save ir kartodavo kaip brangina ir myli mane. Jis palūžo. Man buvo per daug skaudu, todėl nusprendžiau jam padėti.
Ir štai jau 11 metų kaip vis dar sukuos šiam rate dalimis vis grąžindamas skolas. Žiauriausia tai, jog Senis nebenori laukti ir reikalauja didesnių sumų, todėl sukam savo makaules kaip greičiau atiduoti viską, jog nebereiktų daugiau akyse regėti šio bjaurybės.
- Aš eisiu su juo pasikalbėti. - Tariau nužvelgdamas draugų veidus.
- Ar tu juokauji?
- Tau tada gal iškart ginklą duoti, tu žinai kokia rizika čia?
- Nemanau, kad tai gera idėja.
Prieštaravo jie man visi choru.
- Man nusispjaut, ką jis man padarys. Pakalbėsim kaip vyras su vyru ir susitarsim. Nebūsiu nuolankus daugiau prieš jį, kaip būdavau prieš tėvą, atsibodo šitas žaidimas. - Buvau pavargęs nuo tos mėsmalės į kurią patekau per tuos narkotikų prekiavimus.
Reikia imtis veiksmų.
Kartu su manim sėdėjęs Timas dabar neramiai muistės, o tada  žvilgtelėjo į mane keistai.
- Mums reikia pakalbėti dviese. - Pasilenkęs arčiau, kol likusieji šnekėjo vienas su kitu, sušnabždėjo.
Atsukęs veidą į jį nustačiau klausiamąją miną, tačiau jis tiesiog galva linktelėjo, jog išeitume nuošaliau.
Atsistoję pranešėm, kad tuoj grįšim ir išėjom iš viešbučio kambario.
Šiek tiek paėję sustojome.
- Alex.. O ar pagalvojai apie pasekmes? - Stengdamasis kalbėti negarsiai tarė šis.
- Apie kokias, nagi, nebetempk gumos ir sakyk.
- Jei kažkas susiklostys ne taip kaip tu nori, nemanai, jog Tomas kirs per tavo pažeidžiamumą? - Jis vis dar nėjo tiesiai prie reikalo.
- Visko gali būti, tik nesuprantu ką būtent nori pasakyti? - Suraukęs antakius nekantravau.
- Ana. - Vienas žodis ir visas mano planas galvoje ėmė griūti.
- Jis juk nežino apie ją.. turiu omeny, mes ne kartu, kaip jis galėtų kažką daryt jei..- Bet aš sustojau kalbėti. Juk pažinojau Tomą. Jei jam kažkas imdavo kelti didelius nesklandumus šis lengvais būdais, susirasdavo informacijos apie tą žmogų, jog galėtų šantažuoti. Kas jei jis sužinos kažką apie Aną ar padarys jai kažką, to negalėčiau leisti.
Žvelgiau viltį praradusiu žvilgsniu, kuomet pamačiau  draugą mąstant. Tuomet jis sučiaupė lūpas ir įsitempė. Timas taip elgiasi kai jam kyla kokia naudos duodanti idėja, bet ji nebūna gera.
- Tau reikia pasakyti viską Anai. Ji turi žinoti ir būti pasiruošusi bet kam. O ir išvis .. jei Seniui nesumokėsim tų tūkstančių iki skirto laiko, tada jis šimtu procentu imsis veiksmų.. Išvada yra tokia, jog mes niekaip nespėtume to padaryti taip greit. Jei netgi tu nueisi su juo pakalbėti, jis tave pradės stebėti, akylai. Bandys sužinoti tavo visas silpnas vietas, o sužinojęs grasins. Todėl Anai kils pavojus.
- Šūdas! Velnias! - Jis visada buvo protingas žmogus, todėl jo patarimus reikdavo kištis į galvą... O dėl prisipažinimo... Žinau, kad pats ją verčiu rėžti man tiesą dėl jausmų, tačiau narkotikai.. skolos.. tai jau kitas dalykas.