Direktorius

16

Grojo " I like Bits like This". Šita muzika išties taškė, jaučiau kaip visas mano kūnas atsiduoda ritmui, iš pradžių tik moterys sukosi rately, tačiau einant laikui ir kai kurie vyrai prisidėdavo prie mūsų, pajaučiau kažkieno sunkią ranką ant mano peties, nepažinojau jo, bet akies krašteliu mačiau, jog šis jaunuolis buvo labai patenkintas, o jo akių vyzdžiai stipriai išsiplėtę. Mano nuotaika darėsi vis geresnė, o euforija, kurią jaučiau buvo apėmusi mane visą. Širdis daužėsi, tačiau stengiaus neimti to į galvą, nes kaip sakė Frederika, bus tik blogiau jei pasiduosiu nerimui. Atsiskyrusi nuo minios nuėjau gurkštelt vandens, kai pažvelgiau į artimiausią veidrodį negalėjau atpažinti savęs. Žandai raudoni, akys išsiplėtę, tarsi būtų stiklinės, veidas apdujęs ir keli prakaito lašai. Mano kūno temperatūra kylo, o rankos buvo šlapios ir šiek tiek drebėjo.
- Ar viskas gerai? - Pribėgusi Frederika ėmė kamantinėti.
- Jaučiuos labai gerai. - Išmetusi liuksą tariau. - O kas?
- Tiesiog buvo keista matyti tave stovinčią prie veidrodžio ir nagrinėjančią savo veidą, tarsi pirmą kart jį matytum. - Juokėsi mergina. - Maniau jau haliucinacijos.
- O gali vaidentis?? - Paklausiau išsigandusiu balsu.
Pamačiusi mano išgąstį veide mergina nustatė juokingą išraišką tarsi nežinotų kaip į tai atsakyti.
- Na būna visko. - Ėmė liesti savo kaklą. - Bet nebūtinai, tikrai ne visada, tai nereiškia, kad tau taip bus.
Suletėjus mano kvėpavimui leidau sau nusiraminti ir stengiaus į save nebežiūrėti. Kolonėlės labai garsiai kalė, todėl sunkiai galėdavau išgirsti kas ką kalba, o ir pati žinojau, kad būsiu po šiandien užkimusi nuo bandymo perlipti muziką.
- Džoni! - Broviaus pro žmones.
Šis šoko su keletą merginų ir tai man nepatiko, nes prisiminiau Karoliną.
Atitraukusi jį nuo panų pasilenkiau prie ausies, kad mane geriau girdėtų.
- Jau reikia eiti, aš rimtai.
Šįkart jis man nesipriešino ir palinksėjęs nuėjo atsisveikinti su draugais.
- Susibendravai su mano mergina. - Už nugaros išgirdau jau pažįstama balsą. Tai nebuvo klausimas , Julius tai tarė  išsišiepęs iki ausų.
- Na taip, manyčiau. Ji šauni. - Droviai, bet pakankamai garsiai pasakiau.
Julius netikėtai paėmė už delno ir apsuko. - Tai retenybė, kad ji šitaip prie ko nors prisiplaktų. Super, kad pasirodei čia. - Atleidęs pagaliau ranką greit pasišalino.
Vis dar purtė iš vidaus pamačius jį,  tačiau nebesigylinau į smulkmenas ir po truputį ėjau link išėjimo pamojuodama žmonėms. Frederika pribėgusi apsikabino, padėkojo už atėjimą ir grįžo į šokių ratelį.