Gretutė taip ir nesurado manęs tarp didelių smėlio pilių. Tačiau apkabino, kai mano skruostu kūliais ritosi ašara. Nepasijaučiau ramiau ar šilčiau, nes mano dykumoje labai šalta.
Sėdėjau lauke ant vienišo suoliuko įsisukusi į megztinį, kuris bandė sušildyti mano kaulus.
Penktadienio tamsią naktį tolimoje, ir vienoje, ir kitoje pusėje, girdėjosi prislopinta muzika. Apie ausis zirzė vabzdžiai. Galėjau girdėti, bet kažką matyti buvau per daug pavargusi.
Nesu šiltuose namuose, nes ten pilni kampai maisto, kurio man nereikia, bet velniškai knieti paragauti, o kadangi ir vėl grūsti pirštų į gerklę nesinori esu čia, mamos apleistame sode. Tamsoje ši vieta gražesnė, nei dieną ir yra puiki slėptuvė pabėgti nuo maisto. Bei visų kitų.
-El!
Garsus riksmas suvirpino suvytusių bijūnų galvas ir obelų lapus.
-Lidai?
Žibintų apšviestą gatvę perkirto juodas siluetas ir vos tik spėjau sumirksėti jis jau stovėjo prie mūsų namo tvoros.
Žinoma, kad tai Lidis. Jis kaimynų berniukas. Tiksliau kažkada tokiu buvo. Dabar jis užaugo.
Kai buvom maži žaizdavom slėpynių. Jis vogdavo iš manęs žaislus, o aš iš jo saldainius. Prieš aštuonis metus jo mamos gėlyne užkasėm lobį, manėm, kad melsvos ir baltos našlaitės jį saugos, tačiau kitą dieną lobis buvo dingęs.
Buvom geriausi draugai. Tačau prabėgo daug metų, pradėjom susimatyti vis rečiau ir rečiau, žodis "geriausi" ėmė blukti, kol visiškai išnyko ir likom tiesiog draugais. Žinoma, bendrauti nenustojom neskaitant to, kad jam aštuoniolika, o man keturiolika.
-Ką ten darai?
Pakilau nuo suoliuko nepaisant gravitacinės traukos, kuri sunkiai paleido mano užpakalį.
Stovėjau priešais aukštą vaikiną rudais plaukais. Mus skyrė tvora, tačiau ji nesutrukdė man užuosti jo kvepalų aromato. Lažinuosi, jis eina į vakarėlį arba susitikti su mergina.
-Grožėjausi vakaru. O kur tu išsiruošei?
-Draugas paskutinę minutę pakvietė į vakarėlį.
Juk sakiau.
-Tu taip pat turėtum džiaugtis gyvenimu,-pridūrė jis.
Gyvenimas ir džiaugsmas man yra du žodžiai iš skirtingų skyrių. Tai tas pats, kas sakyti agonijoje mirštančiam žmogui dėl to būti laimingam.
Būtent, gyvenimas mane žudo, o jis sako tuo džiaugtis.
-Aš tai ir darau,-išspaudžiau šypseną kilstelėdama rankas.
-Na žinoma, sėdėdama visiškoje tamsoje.
-Tamsoje irgi gali būti smagu!-Aš visada jam prieštarauju. O jis man nenusileidžia. Tai mūsų užsiėmimas.
-Tik ne tada kai esi vienas.
