~23~

151 27 2
                                    

Apsiverčiu ant kito šono.
Nors mano kambarys jau sutvarkytas, dezinfekuotas ir išvalytas, nuo lubų iki paskutinės grindų lentutės, aš vis dar guliu ant sofos. Ji patogi. Be to, virtuvė visai čia pat. Todėl nereikia vaikščioti iš vieno namų galo į kitą.

Na, gerai. Nėra ji jau tokia ir patogi. Aš tik teisinuosi sau, nes nenoriu pripažinti, jog bijau peržengti to prakeikto kambario slenksčio. Tarsi tikėčiau, kad praeitis gali vėl įsisiurbti į mane vos tik ten užsnūsiu, ar prisėsiu ant kėdės.

Vėl apsiverčiu ant kito šono.

Tačiau pažiūrėkim iš kitos pusės. Čia bent jau yra televizorius! Ir jis rodo daugiau nei keturiasdešimt kanalų. Ohoho. Animacija, serijalai, bei visokio plauko filmai.

Gaila, kad niekas manęs nedomina. Televizija tik plauna smegenis ir tirpdo laiką.
Miegas taip pat ištirpina laiką, lyg vasarinė saulė sniegą, tačiau jis bent jau nepūdo smegenų ir yra naudingas.

***
Atsibudau, kai ką tik paruoštos vakarienės karšti garai budino mane tampydami už skruostų.
Šįkart net į virtuvę nereikėjo eiti. Virtuvė atėjo pas mane. Mama atnešė mano lėkštę su grikių koše, o Maribela aviečių karštos arbatos ir bandelę su cinamonu.
Paskui ir jos prisijungė prie manęs atsinešdamos savo lėkštes ir šaltus šaukštus.

-Buvo atėjęs tas berniukas,-nedrąsiai prasitarė mama. Maribela keistai ją nužvelgė, tarsi nebūtų norėjusi, kad tai žinočiau.

Aš valgiau toliau. Košė buvo skani. Skanesnė nei ligoninėje.
Ir dabar man visiškai nesvarbu kas tai per berniukas ar mergaitė.

-Koks ten jo vardas...-sumurmėjo mama knibinėdama maistą.-Fedžeraldas ar Frederikas?

Tai turbūt tas berniukas, iš mokyklos. Nors jis labiau panašus į visą vaikiną, o ne į vaikišką, mažytį berniukėlį.

-Nežinau. Valgyk,-stengėsi užbaigti temą sesuo.
-Pasakiau jam, kad tu miegi ir kad jis gali ateiti rytoj. Gerai?-tačiau moteris neužtilo, o dabar žvelgė į mane.

Linktelėjau. Norėjau pamatyti jį. Norėjau pamatyti ir Lidą, ir tą merginą, kuri labai įkiri su savo nuolatiniu kalbėjimu, net gi neatsisakyčiau išvysti Gretutės tobulo snukučio.

Šiek tiek liūdna, kai draugai tampa nedraugais.

###
Šita dalis buvo tik tuščiažodžiavimas (koks ilgas žodis :D) nesugalvojau ką beparašyti, o istorija jaaau pagaaliau eina į pabaigą. Tai jo.
Saldžių sapnųųų <333

//warm tea cold hugs//Where stories live. Discover now