~24~

167 25 8
                                    

Niekada nebuvau didelė muzikos gerbėja. Mobiliajame telefone turiu galbūt dvi ar tris dainas, kurių beveik neklausau. Tačiau dabar žinau, kad tiesiog nemokėjau atsirinkti savo muzikos stiliaus.

Ir štai, šiuo metu mano ausyse juodi ausinukai ir aš nežinau ar kada nors juos iš ten ištrauksiu.
Muzika rami, balsai švelnūs, žodžiai turintys savo vietą, prasmę. Viskas tvarkinga, beveik taip pat kaip knygos sudėliotos bibliotekoje, knygų lentynose.

-Aš nekenčiu kai mano plaukai yra tiesūs. Apskritai, nemėgstu savo plaukų. Noriu juos nusikirpti trumpai, galbūt net nusidažyti. Kaip manot, man tiktų jei vieną pusę nudažyčiau rožiniai, o kitą juodai? Būčiau panaši į Melanie Martinez. Bet ne. Mama pakvaištų dėl to, o ir šiaip, visi turbūt imtų...
-Ar tu kada nors nekalbi?-neištvėręs prabilo Frederikas, kai Mona užsivedė, tarsi koks varikliukas.

Jie čia atėjo prieš mamai išeinant į darbą. Kadangi Maribela išvyko jau vakar, o manęs vienos mama palikt nenorėjo.
"Draugai palaikys tau kompaniją ir tu net nepastebėsi kada grįšiu."-kalbėjo mama, kol dar krovėsi reikalingus daiktus į rankinę. Ji per daug rūpinasi.

-Aš ne su tavim kalbu,-ji kuo ramiausiai atsakė.-Klausiau Elės.
-Na, gerai. Elodėja, kaip manai, ar Mona galėtų pakeisti Melanie?-Vaikinas atsisuko į mane.

Prisidėjau pirštą prie lūpų apsimesdama, kad galvoju atsakymą. Paskui lėtai, tačiau užtikrintai papurčiau galvą į šonus.

Fredis garsiai nusikvatojo.

-Ji taip sako tik dėl to, nes tu davei jai savo ausines,-ji nenustojo galvoti pozityviai.

Tačiau Mona klydo. Aš norėjau jai pasakyti, kad ji neturi atkartoti garsenybių, kad atrastų save.

Staiga daina grojanti mano galvoje pasikeitė, kartu pakeisdama ir mano mintis. Pažvelgiau į vaikiną sėdintį greta manęs. Rankose jis laikė savo seną mp3 grotuvą ir įdėmiai žiūrėjo į mažytį ekraną.

-Ar kada nors girdėjot apie draugiškumą? Nes jūs į mane visiškai nekreipiat dėmesio, o tai gana nemandagu,-neilgai trukusi Monos tyla nutrūko ir dabar ji ėmė reikšti savo nepasitenkinimą.

Mačiau kaip Fredis pavartė akis ir perjungė dainą.
Pasigirdo lėta melodija ir pirmieji žodžiai:
What time you coming down?
We started losing light,
I'll never make it right.

-Matot, ir dabar. Jums visiškai neįdomu ką aš sakau!
-Pasakyk jai, kad ji užsikištų,-vaikinas kreipėsi į mane.
Tačiau ką aš galiu padaryti? Pasakyti jai: užčiaupk savo didelę burną ir nustok malti šūdą?

Don't you see me now?
I think I'm falling,
I'm falling for you.

-Taip, Elodėja. Taip pat pasakyk jam, kad jis yra pats didžiausias mulkis visoje visatoje, kuris nemoka bendrauti su žmonėmis, todėl kaltina visus, kad neturi draugų!-ji iššaukė visą litaniją, net neatsikvėpdama, todėl veidas paraudonavo, o kairioji akis ėmė trūkčioti.

Manau, kad tai girdėjo ne tik Fredis, bet ir visi kaimynai.

-Na, jeigu jau pradėjome pageidavimų koncertą, tada gali pasakyti ir tai, kad šita karvė yra ne tik depresuota savižudė, bet dar ir įkyrus buožgalvis,-skirtingai negu įraudusios Monos, Fredžio balsas buvo ramus, ir veidas išliko baltas, lyg popieriaus švarus lapas.

When the smoke is in your eyes,
You look so alive.
Do you fancy sitting down with me? Maybe?

Mano akys vis lakstė nuo vienų piktų lūpų, iki kitų. Imu bijoti, kad jie gali rimtai kibti viens kitam į atlapus. Nes jų veidai buvo perpildyti blogomis emocjomis, o ir abiejų sugniaužti kumščiai nieko gero nežadėjo.
Tačiau kažkokiu būdu aš radau ir linksmų detalių, iš kurių nuorėčiau pasijuokti. Pavyzdžiui, Monos perraudonavęs veidas tikriausiai greit pradės mėlynuoti, o Fredžio veido mimika buvo be galo juokinga! Tos suspsustos lūpos, vakiškai suraukti antakiai ir susiaurėjusios akys.

Kuo daugiau galvoju ir raminu save, kad tokioje situacijoje negaliu susijuokti-tuo labiau noriu tai padaryti. Ir štai, nebegalėjau daugiau išlaikyti to jausmo viduje.

Abu atsisuko į mane ir aš pradėjau juoktis dar stipriau. Nebegalėjau nieko padaryti.

-Jūs tokie juokingi,-tariau vos atgaudama kvapą ir besivalydama ištryškusią ašarą.

Jau buvau pamiršusi kokia yra mano juoko, bei balso melodija.

###
Cituota daina: The 1975-falling for you.

Skaitėte prieš paskutinę šios istorijos dalį :)

//warm tea cold hugs//Donde viven las historias. Descúbrelo ahora