-Gal nori eiti kartu? Vistiek nieko neveiki,-paklausė Lidas po dar keleto mūsų ginčų.
Norėjau atsisakyti, tačiau pamaniau, kad vieta ant suoliuko visvien bus atšalusi, todėl sutikau.
Atidarau žalius vartelius ir štai, iš savo saugios zonos vėl žengiu į tikrą pasaulį.
Dar galiu apsisukti, bet įsikabinu vaikinui į parankę ir mes pradedam eiti apšviestų žibintų gatve.
-Šią savaitę nemačiau tavęs mokykloje,-pradėjau pokalbį.
-Taip. Leidau sau atsipūsti.
Jis lengvai nusijuokė ir išsitraukęs iš kišenės telefoną patikrino jį.
-Neturėtum taip daryti. Mokykloje tau paskutiniai metai.
-Kalbi kaip mano tėvai,-Lidas drėbė žvilgsnį į mane.-Juk tai tik savaitė.
"Savaitė gali viską pakeisti"-norėjau pridurti. Tačiau pamaniau, kad šiam vakarui ginčų pakaks.
Muzika vis garsėjo, o aš pradėjau gailėtis savo pasirinkimo. O kas jei manęs neįleis? Kas jei ten pasiklysiu? O jeigu rasiu maisto? Kas jeigu mane nugirdys ir jį suvalgysiu? Galbūt turėčiau apsisukti ir bėgti namo, į savo saugią zoną?
Ne, nebeturiu jėgų bėgti, dvejonės ir ėjimas išsunkė iš manę užsilikusią energiją. Teks eiti ten kur vesis Lidis.
O jis atsivedė mane prie didelio namo, kurio kieme stovėjo viena mašina ir tik garsi muzika besiveržianti pro visus namo plyšius bylojo apie vakarėlį.
Mus lengvai įleido šarvuotos durys, prie kurių nestovėjo joks žmogus ir tada į mus smogė garso banga, nuo kurios aš turbūt būčiau atsdūrus ant žemės jeigu ne Lido stipri parankė.
Per galybę paauglių besitrinančių vienas į kitą negalėjau matyti nei sienų, nei kokių nors baldų. Tik žmones, šiek tiek grindų, lubas ir dar daugiau žmonių.
Lidas pradėjo mane temtis paskui save. Mes tarsi labirinte, landžiojom pro kiekvieną tarpelį ir plyšelį, kol priėjom didelę sofą nusėtą apgirtusių ir besijuokiančių žmonių.
Kas galėjo pamanyti, kad kambarys toks didelis? Ir tuščias, nes be čia susirinkusiųjų nebuvo jokių baldų. Neskaitant sofos, bei nedidelio apvalaus staliuko.
Visi Lido draugai sveikinosi su mumis. Per alkoholio sukurtą miglą jie net nepastebėjo, kad manęs nepažįsta, todėl iškart puolė apkabinti, bučiavo į skruostus.
Nuo jų laimės taip pat nusišypsojau.
Šiek tiek pastovėjusi suglebau ant mažo likusio sofos tarpelio, nes kvailos kojos ėmė linkti...
Visi tuoj pradėjo kalbėti ir juoktis.
Nors nepratariau nė žodžio vis tiek jaučiausi viena iš jų.
***
Muzika vis netilo ir žmonės nesiskirstė.
Galva plyšo, nors ir negėriau. Kojos įsiskaudo, nors ir nešokau, o užpakalis atbuko. Nebegaliu daugiau čia sėdėti!
Tik yra dvi problemos... Mergina sėdinti iš kairės užmigo pasidėjusi galvą ant mano kelių ir aš nežinau kur tas tualetas. Pažvelgiau į kitus. Visi įsijautę klausėsi kažkokio vaikinuko pasakojimo, tarp jų ir Lidas, kuris sėdėjo ant žemės, prieš sofą.
Pabaksnojau į iš kitos pusės sėdinčio vaikino ranką:
-Gal žinai kur tualetas?
-Viršuj. Šviesios durys,-degtinės kvapas šiurkščiais pirštais paglostė mano nosį.
Linktelėjau ir atsargiai patraukusi merginos galvą, kuri šildė mano kojas, tarsi katinas, atsistojau.
Vaizdas dar labiau aptemo, o muziką ir triukšmą perskrodė spengimas ausyse.
Kol pasiekiau laiptus atsitrenkiau bent į tris girtus žmones, tačiau atsiprašiusi, nors jie to ir negirdėjo, ėjau toliau.
Sunkiai užlipau laiptais. Jaučiausi dar blogiau, tačiau čia bent žmonių buvo mažiau, o švaraus oro-daugiau. Mano plaučiai šokinėjo iš laimės kartu su širdimi.
Svarbiausia nesuklupti. Svarbiausia nesuklupti.
Pamačiusi šviesiausias duris esančias koridoriuje puoliau prie jų. Mano skrandis susitraukė, pasisuko 180 laipsnių kampu, pašokinėjo per virvutę ir grįžo į pradinę padėtį.
Rankomis apčiuopiau šlapią rankeną, bet man jau nebebuvo svarbu kas tai. Pagaliau įvirtau į vėsią patalpą. Pagaliau galėjau girdėti tylą. Ir... Čiurlenimą, kuris priklauso tikrai ne upeliui.
Noriu namo.
Tyla su "motinos gamtos efektu" nepadėjo, nes galva vis dar plyšta, o žarnos liksminasi.
Na štai ir suklupau...
Keliai dilkčiojo, delnai šąlo.
Dabar svarbausia nenualpti. Svarbiausia nenualpti.
Juk nevalgiau tik keturias dienas. Kas čia blogo? Žmonės Afrikoje visada badauja.
Tik keturios dienos!
-Ei! Ar tau viskas gerai?-merginos balsas dar spėjo suvirpinti orą ir...
Štai ir nualpau.
###
Ką tik perskaitėt
600 ŽODŽIŲ!
Ačiū!!! xx
