Fall in love with Snapchat 2

2. Twenty eight

*Aspyn pozicija*

Atrakinusi jas praveriau ir pamačiau tai ką mažiausiai tikėjausi čia išvysti.
-Selena?

-Labas. - šyptelėjo dirbtina šypsena. - Yra Niall? - linktelėjau. - Gali jį pakviesti? Man reikia su juo pasikalbėti.
-Bet jis dabar miega ir toks anktus rytas. - sutrikau.
-Tai aš jo palauksiu svetainėje kol atsikels. - net neatsiklaususi praėjo pro mane ir nusiovusi batus nuėjo į svetainę. Uždariau duris ir tyliai nužingsniavau į virtuvę pabaigti pusryčių. Nedrįsau su ja ginčytis, nes tai nėra mano namai.

-Ar aš vienas užuodžiu keptą šoninę? - tarpduryje pasirodė užsimiegojęs, susivėlęs Niall, betrindamas akis ir tik su naktinėmis kelnėmis.
-Labas rytas. - padėjau lėkštę ant stalo ir nusišypsojau. - Tau pusryčius paruošiau.
-Nepamenu kada man kažkas yra ruošęs maistą apart mamos. - nusijuokęs atsisėdo prie stalo. - o tu nevalgysi?
-Aš jau pavalgiau, salotų pasidariau prieš tai. - šyptelėjau. Melas. - Be to, Selena svetainėje.
-Ką? - jis truputėlį paspringo maistu. - ką ji čia veikia? - atsistojo nuo kėdės.
-Nežinau. Pas tave atėjo gal prieš penkias minutes ir sakė, kad palauks kol atsikelsi. - atsirėmiau į spintelę.
-Einu pakalbėti su ja. - pasiėmė lėkštę. - Skanu labai. - mirktelėjęs ir nenustodamas valgyti  nuėjo link svetainės.

*Niall pozicija*

Nurijau kramtytos šoninės gabaliuką ir įžengiau į svetainę. Selena sedėjo ant sofos, susikėlusi koją ant kojos ir kažką darė telefone.
-Labas. - atsisėdau greta merginos. - Ką čia veiki? - Atsignybiau kiaušinienės gabaliuką ir įsidėjau į burną.
-Atėjau tau atleisti. - įsidėjo telefoną į rankinę. - Pasikarščiavau per daug atrakcionuose. Manau, galiu tau atleisti, tu nesi dėl to kaltas.

-Wouw, ką? - padėjau lėkštę ant stalo nesuvokdamas ką ji kalba. Kas išvis sakė, kad noriu su ja taikytis?
-Na, taip aš tau atleidžiu. Tik norėčiau, kad tos blondinės daugiau čia nebūtų, nors tu jai ir padedi pasveikti, ji turi savo drauges ir artimuosius, o galiausiai yra Liam, jis suko sparną apie ją. - iš kur ji žino, kad Aspyn serga?
-Gerai, Selena. - atsidusau ir gražinau savo akis iki jos akių. - Aš nenoriu taikytis. - jos akyse mačiau besikaupiančias ašaras. - Nepyk, bet nenoriu, nemyliu tavęs aš, o Aspyn man daugiau nei draugė, nors ji to ir nežino.
-Kodėl tada buvai su manimi? - ji atbula ranka nusivalė ašaras.
-Nežinau, bet prašau nepyk ant manęs. - Gomez linktelėjo. - Eikš. - apkaninau ją per pečius. - Likim draugais. Žinau, juokingai skamba, bet nieko daugiau negaliu pasiūlyti tau.
-Gerai, tai aš jau esiu, netrukdysiu. Jei reiks pagalbos su Aspyn skambink. Padėsiu kuo galėsiu. - atsistojo nuo sofos nusišluostydama paskutines ašaras. - Nelydėk manęs, geriau skaniai papusryčiauk. Iki.
-Ate. - šyptelėjau ir mergina dingo iš svetainės. Man buvo per daug keista, kad ji taip viską ramiai paliko.
-Skanu buvo? - už savęs išgirdau švelnų Aspyn valdą. Mergina greit atsirado ant sofos.
-Labai, bet dar nebaigiau. - parodžiau į lėkštės turinį. - Selena norėjo taikytis.
- O tu ką? - atsirėmė į atlošą.
-Nieko. Pasakiau, kad galime likti draugais. Maniau, kad klauseisi?
-Ne. - papurtė galvą. - niekada neklausau svetimų pokalbių. Šiandien man reikia nufilmuoti video. - atsiduso užversdama galvą.
-Aš padėsiu, nesijaudink. - šyptelėjau...

***

Tokia nuobodoka ir pakankamai trumpa, bet nesugalvojau ką rašyti :/

Nuomonių ❤