Fall in love with Snapchat 2

2. Epilogas

*Aspyn pozicija*

Sėdėjau galvą atrėmusi į taxi automobilio stiklą ir stebėjau besikeičiančius Londono vaizdus, o mano veidu, viena po kitos, riedėjo ašaros. Stengiausi nekūkčioti, kad neatkreipčiau vairuotojo dėmesio, nenoriu bereikalingų klausimų.
Atbula rankas nudraukiau visas ašaras ir bent trumpam  užsimerkiau.
Antras kartas. Antras kartas kai patikėjau juo ir įsimylėjau kaip kokia paauglė, o jis vėl mane paliko.
Niekaip nesuprantu kodėl.
Tam nėra logiško paaiškinimo, tai tiesiog jo neapgalvotas pasirinkimas, kuriam aš neprieštarauju. Jis laisvas vyras, kuris gali daryti ką nori ir priimti tokius sprendimus.
Pasilenkiau į priekį ir giliai įkvėpiau.
Ką dabar daryti?
Kaip ištrinti atsiminimus iš galvos, kurie, lyg užsukta plokštelė, sukasi mano galvoje ir verčia dar labiau skaudėti širdį?
Susitaikyk, Aspyn, tu jo nesusigrąžinsi. Jis ne tau.
Automobilis sustojo prie mano buto, nežiūrėjusi ištiesiau vairuotojui dvidešimtinę ir nelaukusi grąžos išlipau iš taxi.
Nulenkusi galvą žingsniavau link namo durų.
Tikriausiai, visiems atrodau lyg nenormali. Einu automobilių stovėjimo aikštele ir garsiai kūkčioju.
Žengiau žingsnį link laiptu kai susitrenkiau su tvirtą, vyrišką krūtinę.
-Atsiprašau, kalta. - nepakėlusi galvos traukiausi atgal, kad apeičiau žmogų, bet dviejų rankų buvau apkabinta, be jokio noro paleisti.
-Atsiprašau. - tai buvo trūkinėjantis Niall balsas. Su nuostaba pakėliau akis ir tai tikrai buvo jis.
-Niall, ką čia veiki? - atsitraukiau nuo vaikino ir greit nusišluosčiau ašaras.
- Kai tik tu įsėdai į taxi suvokiau, koks esu kvailys taip padaręs, todėl sėdau į automobilį ir nepaisydamas jokių kelių taisyklių atvažiavau čia, tavęs atsiprašyti. Aš negalėjau tavęs atstumti sužinojęs apie tavo ligą, aš privalau tau padėti ir palaikyti, nes kaip koks beprotis myliu tave ir to nesigailiu. - jis atsirėmė į namo sieną giliai įkvėpdamas ir laikydamas ašaras. - Suknistai tai yra geriausias dalykas, kuris man nutiko per visą gyvenimą. Geriausias dalykas buvo tave pamilti. - nuleido galvą nebeturėdamas ką pasakyti.
Garsiai sukūkčiojus dėl jo mielų žodžių ir stipriai apkabinau. Jis apglėbė tvirtomis rankomis ir paslėpė veidą mano kakle.

-Geriausia kas galėjo man nutikti, tai pamilti ir turėti tave...

Booom!!!

Žinau šito nesitikėjot, aš pati nesitikėjau. Planavau kitokią pabaigą, bet į galvą šovė tokia mintis.

Laukiu nuomonių apie šią istoriją.

Ačiū labai kas skaitėte šią nesąmonę ir buvote iki galo.
Tai man daug reiškia :*

P.S Dėl 3 sezono nesu tikra, todėl nieko nepažadu. :)