Likimas // Z.M

3 dalis.

Perrie pov.

Man pasisukus, buvau priremta prie sienos. Pamačius kas tai padarė, aš išpūčiau akis, nes ten buvo Harry.

Aš į jį pažiūrėjau nesupratusi. Jis pažiūrėjęs tarė:
-Man liepė perduot, kad aštuntą valandą tavęs lauks miškelį prie tavo namų,-tai taręs jis norėjo nueit, bet aš jo greit paklausiau:
-Kas manęs lauks?

-Ateisi ir pamatysi, bet jei neateisi tai jis pats ateis pas tave,- jis nusišypsojo savo pašaipia šypsena ir nuėjo.

Aš bandžiau suvirškinti žodžius kuriuos jis man pasakė. Aš nenoriu eiti, bet reikės. Jugi nenoriu, kad kažkas ateitų pas mane. Kodėl turi būti taip sunku? Nuskambėjus skambučiui nuėjau į pamoką.

Zayn pov.

Prie manęs priėjo Harry ir užsidegė cigaretę. Aš pažiūrėjau į jį.

-Pasakei?- paklausiau ir laukiau atsakymo.

-Aha, ji atrodė išsigandusi, bet žmogau ji turi geras formas, jei ji nebūtų suknista moksliukė aš ją padaryčiau,- jam tai pasakius, mane aplankė keistas jausmas, tarsi pavydas susimaišęs su pykčiu ir noras už tuos žodžius duoti jam gerai į veidą.

Ji tik mano ir aš noriu jos vis labiau. Ką tu čia nusišneki. Man rodos aš per daug apsirūkiau.

-Aš tą ir padarysiu su ja. Man nusispjauti ar ji moksliukė ar kas, bet ji bus mano,- tai pasakęs nusišypsojau sau. Harry tai išgirdęs nusijuokė.

Perrie pov.

Ėjau link miškelio. Buvau visa išsigandusi, nes nežinojau kas manęs ten laukia. Jau buvo tamsu.

Man skaudėjo visą kūną. Tėvas sumušė, nes nepadaviau alaus jam.

Jau man būnant miškelyje, kažkas sutraškėjo ir aš išsigandau dar labiau. Buvau greitai priremta prie medžio. Aš užsimerkiau, bet vidinis balsas mane privertė atsimerkti.

Ten buvo Zayn. Jis žiūrėjo savo šokoladinėmis, gražiomis akimis. Ką aš čia nusišneku. Jis tarė:
-Maniau neateisi, - jam tai pasakius, pajaučiau jo rankas ant liemens.

Pajaučiau jo kvėpavimą į kaklą ir per kūną perėjo tarsi šimtas skruzdėlių.
- Taip, atėjau, ko tau reikia iš manęs? -pati nusistebėjau savo drąsa.

Jis nusijuokė ir dar labiau mane prisiglaudė prie savęs.

- Tu galvoji aš tave paleisiu, kai žinai mano paslaptį? Brangute, tu klysti, dabar tu priklausai man,- jam tai tarus pajaučiau jo lūpas ant kaklo.

-Aš niekam nesakysiu, prisiekiu,- tą tarus, suspaudžiau lūpas, kad jos nevirpėtu.

Aš jo velniškai bijau. Jis tik garsiai nusijuokė.

-Manai aš patikėsiu? Jau dabar nuo manęs nepaspruksi.- tai taręs, jis pradėjo bučiuoti mano kaklą.

Nežinau kas man pasidarė, bet aš jį atlošiau ir su rankom apsikabinau jo kaklą. Jo rankos atsirado po mano palaidine. Zayn šalti pirštai pradėjo glamonėti mano odą. Man tai patiko, bet turiu jį atstumti.

Aš pastūmiau, kad jis atsitrauktų. Jis tik nusišypsojo pašaipiai ir pasakė.
- Žinau, kad tau patiko,- tai pasakęs jis pradėjo eiti nuo manęs, bet greit atsisuko.

- Dar susitiksim,- ir nuėjo, o aš ir likau, bet greitai atsigavus nuėjau namo.

Grįžusi namo greit nuėjau į kambarį ir į dušą. Grįžau iš dušo vien su trumpu rankšluosčiu, kuris vos dengė mano užpakaliuką. Ant lovos pamačiau tai, ko nesitikėjau, ten buvo..