Likimas // Z.M

2.14

Nėra nuomonių, nėra dalies.

Perrie pov.

-O ne,- tik tiek tegalėjau pasakyti.Greit pažiūrėjau į Jade ir mačiau, kad ji vos laikosi neverkusi.

-Jade?- ji atsisuko į mane ir kelis kartus pamirksėjusi nusišypsojo priverstinai.

-Man viskas gerai,- aš tik linktelėjau, bet ja nepatikėjau. Ji lėtai pradėjo eiti link jų, o aš iš paskos. Ji priėjusi arčiau, nusišypsojo.

-Jade aš..- ji greitai jį nutraukė.

-Bent galėjai nesirodyti prie visų, kad tu man neištikimas, bent dėl vaiko,- ji tik liūdnai šyptelėjo ir paėmusi Luką iš jo rankų nuėjo kuo toliau.

-Nusivyliau tavimi,- liūdnai šyptelėjau ir pakračiusi galvą greitai nubėgau pas juos.

-Tikrai nori grįžti namo?- Pažiūrėjau į ja, kol vežiau juos namo.

-Taip. Viskas gerai,- ji šyptelėjo. Aš tik palinksėjau ir toliau žiūrėjau į kelią.

Vos atrakinusi duris ir nusimovusi batus, iškart nuėjau į miegamąjį. Labai norėjau miego, bet pirmiau nuėjau į vonia nusiprausti.

Vos išėjusi iš vonios kritau į lovą, bet kažkas vis tiek turi sutrukdyti. Tai buvo skambantis telefonas.

Jį susiieškojusi pažiūrėjau kas skambina.

-Zayn?- pasimečiau.

-Pasiilgai manęs?- jis vos apvertė liežuvį, tai privertė mane pavartyti akis.

-Kai išsiblaivysi paskambink,- padėjau ragelį ir pasidaviau miegui.

Mane prikėlė garsus bildesys. Lėtai išlipusi iš lovos, nuėjau prie durų. Pažiūrėjusi pro akutę pamačiau svirduliuojantį siluetą. Lėtai atrakinusi duris ir jas atidariusi pamačiau juodaplaukį.

-Ką tu čia darai?- ir vos jį pagavau, kai jis krito.

-Atėjau tavęs aplankyti,- jis nusišypsojo ir vėl nuleido galvą. Įvedžiau jį į vidų, nes jo čia girto negaliu palikti. Jis greitai mane prirėmė prie sienos.

-Taip ir galvojau, kad pavyks,- jis sušnabždėjo į ausį ir dar stipriau prirėmė.

Jis mane apgavo. Mane vis labiau stebina jo sumanumas, bet tuo pačiu ir nervina. Tarsi norėčiau kad jis mane paliktų ramybėje, bet tuo pačiu ir ne.

Mano mąstymus nutraukė, mano nugaros palietimas su minkštais patalais. Jis lėtais bučiniais pradėjo leistis kaklu, kol pasiekė krūtinę. Buvau su maikute ant šleikučių, tai jam davė daugiau erdvės prie mano krūtinės.

Norėjau pasipriešinti, bet negalėjau. Tarsi mane kažkas laikytų, o aš tik turiu pasiduoti. Taip ir yra. Aš jam pasiduodu, kuo toliau, tuo labiau klimpstu į jo melus.

Kol mąsčiau, jis nuėmė mano maikutę. Turiu viską stabdyti.

-Zayn mes negalime,- sustabdžiau jo rankas,kurios jau buvo prie mano apatinių.

Jis pažiūrėjo į mane ir pakėlė antakį, lyg klausdamas 'kodėl?'

-Tu turi merginą, o aš elgiuosi kaip kekšė, tad ne,- greit atstumiau jį ir susiradusi maikutę, ją užsimoviau.

-Baik nusišnekėti, tu nesi jokia kekšė. Tai ji kekšė, o tu ne. Aš tau sakiau, kad tu nuo manęs nepabėgsi, tad negalvok, kad dabar atstūmei ir aš pasiduosiu. Ne, niekada nepasiduosiu dėl savo gyvenimo meilės,- jis pasakė lėtai ir sujungė mūsų lūpas. Buvau pasimetusi, bet pasidaviau jam, nes tai mano blogiukas, kuri myliu.

Štai ir dalis. Gal ir nusišnekėjau, bet ką jau padarysi. Taigi noriu pasakyti, kad istorija eina į pabaigą, tad greitu metu ją baigsiu.

Lauksiu jūsų nuomonių ir vote!
By:water_bae