Likimas // Z.M

24 dalis.

Lauksiu nuomonių. Nėra nuomonių, nėra dalies.

Perrie pov.

Pro duris įėjo Liam? Taip, Liam. Dėkojau Dievui, kad mane išgelbėjo. Jei jis būtų įėjęs vėliau, būčiau pasimylėjusi su savo pagrobėju. Nežinau kas man užėjo. Tiesiog norėjau vėl pajusti tą malonumą.

Liam iškėlė ginklą ir nusitaikė į vaikiną. Greit įlėkė ir Zayn. Pastarasis pamatęs kaip atrodau įpyko dar labiau. Jo akys tapo beveik juodos.

-Traukis nuo jos, Karlai- jis nusitaikė į  vaikiną. Dabar žinau jo vardą. Karlas.

-Malik neskubėk. Mes su tavo lelyte norėjom pasismagint,-jis nusijuokė. Mūsų su Zayn žvilgsniai susitiko. Jis buvo įpykęs.

-Traukis nuo jos,- dar kartą pakartojo. Užtaisė ginklą ir dar labiau nusitaikė į Karlą. Karlas ištraukė savo ranką iš mano kelnaičių. Nespėjau nei sureaguoti kai prie mano kaklo atsirado peilis. Dabar jau buvau išsigandusi. Ir visas malonumas iš kart išgaravo.

-Malik, padėk ginklą arba tavo lelytei perpjausiu gerklę, - jis prispaudė peilį prie gerklės. Jei šitoks mano likimas, tai tada eina jis velniop. Tikrai dar nenoriu mirti, kai viskas pradeda taisytis.

Zayn lėtai padėjo ginklą. Vos jam tai padarius peilis atsirado mano šlauny. Sušukau iš skausmo. Nežinau ir iš kur atsirado Niall, bet jis greit pašovė Karlo petį. Zayn greit pribėgo prie manęs ir ištraukė peilį. Akyse pradėjo rodytis juodi taškiukai ir aš atsijungiau.

Zayn pov.

Greit pagriebiau nuo kažkokios lovos paklodę ir ją apklojau. Greit pakėliau Perrie ir pradėjau nešti ją prie išėjimo.

-Zayn, kur dėti jį?- paklausė Louis.

-Vežkit į mišką. Nudėkit jį, bet po lėto, kad kentėtų,- sumaliau ir greit pradėjau eiti iki išėjimo. Paguldžiau Pezz į mašinos galą. Greit įsėdau ir visu greičiu pradėjau važiuoti.

Man tas vaizdas stovi akyse. Jo rankos ten kur neturi būti ir jis ją bučiuoja. Man kilo klausimas ar jai patiko ar ne?
Privažiavęs ligoninę greit iššokau iš mašinos ir paėmęs Perrie įėjau į pastatą.

-Greičiau padėkit, sužeistas žmogus,- pradėjau šaukti. Prie manęs pribėgo seselių. Norėjau eiti kartu, bet neleido.

Po valandos laukimo pamačiau išeinantį daktarą. Greit pribėgau prie jo.

-Kaip ji? - paklausiau ir jis pažiūrėjęs į mane atsiduso.

-Jai buvo suleisti narkotikai. Ji galėjo tuo tarpu atsijungti. Beje ji atsibudo,- pasakęs norėjo eit, bet greit jį sustabdžiau.

-Ar galiu ją aplankyti? - paklausiau. Jis pamąstė.

-Žinoma, bet ilgai nebūkite, jai reikia pailsėti.
Palinksėjęs, patraukiau į palatą.

Perrie pov.

Atsibudau nuo įkyraus pypsėjimo. Atsimerkusi pamačiau baltas sienas. Išgirdau, kaip atsidaro durys tad greit pasisukau ten. Į palatą įėjo Zayn. Pamatęs mane nusišypsojo.

-Labas,- tyliai sušnabždėjau.

-Labas, kaip jautiesi? - jis priėjo prie manęs.

-Lyg ir gerai, tik skauda koją,- pažiūrėjau į ja ir pamačiau, kad ji subintuota. Zayn priėjo ir atsisėdo.

-Prisimeni kažką? - ji paėmė už rankos ir supynė mūsų pirštus.

-Nuotrupas. Tai, kad jis prie manęs lindo ir tiek. Aš ten atsibudau pririšta prie kėdės,- pasakiau. Jis tik palinksėjo. Atrodė keistai. Ta prasme iš elgesio. Atrodo, kad kažką slėpė. Jis norėjo kažką sakyti, bet jį nutraukė.
Pro duris įėjo gydytojas.

-Laba diena, panele Edwards. Kaip jaučiatės?- maloniai paklausė.

-Gerai, tik koją skauda,- atsidusau.

-Jūs turėsite pabūti čia per naktį, kad įsitikintume, jog viskas gerai,- ji nusišypsojo, kažką užsirašė ir išėjo.

-Grįžk namo, tau reikia pavalgyti,- nusišypsojau.

-Ne, man viskas gerai,- jis įsitaisė kėdėje. -beja tavo tėvai buvo atėję, bet pasakiau, kad grįžtų namo. Reikia jiems paskambinti, pranešti.

-Gerai, - tik atsidusau,- Zayn,- greit pakviečiau.
Jis atsisuko.

-Viskas gerai?- lėtai paklausiau.

-Taip,- greit sumalė ir išėjo.

Po kelių valandų kalbėjimo atsivilko visa chebra. Per tą mėnesį su jais susibendravau. Tapo lyg šeima. Na dar yra viena mergina, Jade. Ji lyg sesuo. Per tą mėnesį ji tapo man labai artima. Jie pabuvę apie valandą išėjo.

Zayn priėjo prie manęs ir...

Ačiū, kad skaitėte.  Lauksiu jūsų nuomonių ir vote.