Likimas // Z.M

19 dalis.

Perrie pov.

Pamačiau, kad esame prie skardžio. Buvau kiek nustebusi, bet čia buvo nuostabu.

-Zayn, čia nuostabu! Kodėl mes čia?-apsižvalgiau. Matėsi jūra.

-Noriu parodyt savo jausmus tau,- jis nusišypsojo nuoširdžia šypsena?

-Zayn kokius jausmus? Tu manęs nekenti. Nemanau, kad yra kokių jausmų,- nusivylusi nusišypsojau. Jis man tikrai patiko, bet jam aš nepatinku.

-Perrie, žmonės keičiasi. Tu man patinki! Net labai ir baik tai kartoti. Man tai nauja ir net pats nežinau, ką tu su manimi darai, - aš krūptelėjau, nes jis sušuko iš pykčio.

Aš bijojau piktojo Zayn, nes tada jis yra neprognozuojamas. Jis taip greitai supyksta, kaip degtukas.

Zayn pov.

Aš jai tikrai jaučiu šiltus jausmus. Ta mergina mane keičia. Ji mane traukia savo drovumu ir nekaltumu. Zayn, tave aplink pirštą apsuko kažkokia mergiotė.

-Zayn, nusiramink, prašau,- ji mane pradėjo raminti, nes buvau labai piktas. Mačiau iš jos akių, kad ji manęs bijo, todėl bandžiau save nuraminti.

-Tu man patinki, tikrai. Noriu, kad būtum mano mergina,- kiek ramiau pasakiau, bet pyktis manyje buvo, nes vien pagalvojus, kad bijo ir galvoja, kad žaidžiu su ja, vertė mane nervintis.

Išgirdusi tai, ji tiesiogine ta žodžio prasme išsižiojo.
Aš tai pat nustebčiau, nes niekados neieškojau rimtų santykių.

- Zayn, jei tai pokštas, tai nelabai juokinga,- ji dirbtinai nusijuokė.

-Ne,- rimtai tariau.

Perrie pov.

-Ne,- jis tarė rimtai. Norėjau nusijuokti, bet jis net nešyptelėjo. Kur aš veliuosi.

-Zayn, mes esame skirtingi, aš esu mergina kuri nėra turėjusi vaikino ir jaučiu būčiau visą gyvenimą nepabučiuota, o tu merginas keiti kas savaitę ir nemanau, kad kartu mes būtume ilgai,- nusivylusi tariau.

-Prašau, bent pabandykime. Jei kas nepavyks, galėsi man trenkti,- jis pasakė su viltimi. Nusijuokiau nuo jo žodžių.

-Na gerai, pabandykime,- nespėjau nė sureaguoti, kai buvau pakelta į orą. Iš to netikėtumo net sucypiau.

Jis priglaudė savo putlias lūpas prie mano, bet tai nebuvo bučinys kuris vestų tolyn. Tai buvo bučinys pilnas jausmų. Tikrų jausmų. Atsitraukėme po to, kai pritrūko oro. Jis pažiūrėjo į mane savo rudom akim.

-Koks aš laimingas. Pagaliau tu mano ir vien mano,-jis prisitraukė mane per liemenį ir apsikabino. Pajaučiau, kaip jo rankos nuslysta ant mano užpakaliuko ir jį spustelį.

-Tik tavo,- tyliai sušnabždėjau.
Jis tai išgirdęs nusišypsojo ir prisitraukė arčiau savęs, lyg nenorėdamas paleisti.
Po kažkiek laiko atsitraukėme.

-Važiuojame?- jis paklausė, o aš nieko netarusi, palinksėjau.
-----
-Ačiū, kad parvežei,-jau norėjau išlipti, bet jis mane čiupo už rankos.

-Nieko nepamiršai?- ji paklausė su kvaila šypsena. Aš nusijuokiau ir pasilenkiau pabučiuot į žandą, bet jis greit atsuko lūpas. Mes bučiavomės ilgai, kol pritrūko oro.

-Demm, tai bent,- nusijuokiau ir išlipusi gavau per savo užpakaliuką. Atsisukusi pamačiau, kad jis kvailai šypsojosi.

Kai grįžau, tėvų nebuvo, matyt darbe. Jų dažnai nebūna, bet jau pripratau. Užlipusi laiptais į kambarį, iš karto nuėjau į dušą, nes jo man reikėjo po tokios dienos. Išlipusi iš jo, persirengusi bei viską susitvarkiusi atsiguliau į lova.

Negaliu patikėti, kad aš su Zayn pora. Atrodo prieš savaitę jis manęs nekentė, o dabar jis man kažką jaučia. Juokinga, kaip per savaitę viskas gali pasikeisti. Atrodo viskas susitvarko ir ateina ilgai lauktas gyvenimas, kurio aš taip laukiau. O, kad tai niekada nesibaigtų.

Taip begalvodama gavau žinutę...

Demm pagaliau parašiau. Pati ilgiausia mano dalis. Ačiū, kad skaitėte. Lauksiu jūsų nuomonių ir vote. Klauskite jei kyla klausimų.