Likimas // Z.M

2.12

Nėra nuomonių, nėra dalies.

Perrie pov.

Po 1 mėn.

-Taigi, kaip su Zayn?- smalsiu žvilgsniu paklausė Alex. Per tą mėnesį mes susibendravome. Ji tapo normalesnė mergina, nei seniau.

-Na jis bando kažką, bet jam nelabai kas gaunasi, nes jis visados grįžta pas Seleną,- šyptelėjau. Tai tiesa. Vos jis bando taikytis ir aš nesutinku, jis bėga pas ją.

-Koks jis šiknius. Dabar pagalvojus, kad su juo buvau, nukrečia šiurpas,- ji dirbtinai nusipurtė. Aš iš jos tokio veiksmo nusijuokiau.

-Na taip. Bet tai nesvarbu, pasakok, kada tavo vestuvės.

-Jos bus jau kitą mėnesį. Gali patikėti?!- ji džiaugsmingai sušuko ir tęsė toliau.

Privažiavusi savo tėvų namus, išlipau iš mašinos. Jau norėjau judėti link durų, bet mane sustabdė balsas.

-Pasiilgai manęs? - atsisukau į Zayn.

-Ne,- parodžiusi vidurinį pirštą, patraukiau link durų. Net ramiai pabūti negaliu. Pabarškinus į jas, iškarto atidarė tėtis.

-Perrie,- nespėjau nei sureaguoti, kai buvau įtraukta į šiltą glėbį.

-Aš irgi pasiilgau,-nusijuokiau ir atsitraukę, patraukėm į svetainę. Pasisveikinusi su pamote atsisėdau ant sofos.

-Mes turime tau naujiena,- pamotė džiaugsmingai pasakė.

-Na?

-Tu turėsi brolį arba sesę,- jie džiaugsmingai sušuko. Palikau šoke.

-Am tai sveikinu,- pasimetusi pasakiau.

-Tu nesidžiaugi?

-Džiaugiuosi, bet aš pasimetusi,- nusijuokiau nervingai. Mačiau, kad jie tikrai laimingi.

Grįžusi namo, išgirdau garsus. Greit išsitraukusi skėtį, patraukiau link virtuvės ir įjungusi šviesą pradėjau klykti ir tas žmogus tai pat.

-Harry po velnių! Ką čia veiki?!-sušukau. Išgirdau žingsnius už savęs, greit atsisukusi su skėčiu, tam žmogui trenkiau į pilvą.

-Po velnių,-iš balso iš karto atpažinau.

-Zayn? Ką čia veikiat? Ir padėk tą suknistą pieną Harry,- pažiūrėjau į Harry ir jis po lėto jį padėjo.

-Mes atėjome pasikalbėti,- tarė Zayn.

-O kaip normalūs žmonės negalit paskambint? Reikia laužtis,- priėjusi prie Zayn, įdaviau skėtį ir patraukiau link kambario.

-Mes tiesiog tingėjom,- suinkštė Harry.

-Sakykit ko reikia ir eikit iš čia.

-Mes čia apie Jesy,- lėtai tarė Harry. Linktelėjau.

-Aš noriu jai padaryt staigmeną, o ji mano, kad noriu su ja skirtis.

-Ir?

-Tai galėtum pakalbėti su ja?

-Iš kur man žinoti, kad tu ne su kokia kekše?-pakėliau antakį.

-Aš nupirkau namą ir jį noriu paruošti.

-Pakalbėsiu su ja,- iš karto tariau.

-Gerai tada. Ate,- girdėjau, kad jie išėjo iš buto. Lengviau atsikvėpusi patraukiau link durų, kad užrakinčiau, bet nuskambėjo skambutis durų.