Likimas // Z.M

7 dalis.

Zayn pov.

Atėjęs į svetainę numečiau ją ant sofos ir tariau:
-Katinėli, nepabėgsi nuo manęs, nes tu tik mano,- tai taręs pradėjau bučiuoti jos kaklą, nors ji ir muistėsi.

Man taip patinka ją nervinti. Jei tiesiai šviesiai, aš jaučiu jai simpatiją. Ji turi gerą figūrą, ji drovi ir miela. Žinau tik tai, kad ji mano,tik MANO.

Kai pabučiavau į lūpas ji bandė mane atstumti, bet po kelių sekundžių atsakė ir bučinį, tad aš jį pagilinau. Man patiko ją jausti šalia. Jos oda švelni, jos lūpos putlios. Jei ji pasiduotų man...

Perrie pov.

Kai atsakiau į bučinį, jis jį pagilino. Neslėpsiu, man tai patiko. Ir dar kaip patiko. Jei jis nebūtų toks šiknius, būtų visai normalus vaikinas, bet yra kaip yra.

Jis atsitraukęs nuo manęs nusišypsojo.

-Parvešiu namo, manau tavo tėvai nerimauja,- jam tai pasakius, aš persigandau.

Manęs nebuvo visą dieną. Nežinau ko tikėtis. Jaučiu primuš mane iki sąmonės netekimo.
Zayn tai pajuto, nes jaučiausi silpnai ir pažiūrėjusi į veidrodį supratau, kad esu balta kaip popierius.

-Kas atsitiko?- jugi nesakysiu, kad mane muša namuose.

-Nieko, viskas gerai, vežk namo,- pasakiusi, ėjau iki jo mašinos. Jis atėjo iš paskos ir greit trenkė į mano užpakaliuką. Oh koks.

Jam privažiavus namus aš jau norėjau daryt duris, bet jis mane sustabdė. Atsisukau klausiamu žvilgsniu.

-O kur ačiū?- ai visai tai pamiršau.

-Ačiū

-Ačiū neužteks, brangioji,- jam tai pasakius, jis greit pasilenkė ir pabučiavo grubiu bučiniu.

Aš atsakiau. Jis lėtai atsitraukė nuo manęs ir nusišypsojo.

Atidariusi namų duris iš kart sulaukiau smūgio. Pažiūrėjau kas trenkė, ten buvo tėtis.

-Kur buvai, maža kekše?- jis tai pasakęs užsimojo ir vėl trenkė.

Jau norėjo trenkti dar kartą, bet jį kažkas sustabdė. Pažiūrėjau kas ten, o ten buvo pamotė.

Pažiūrėjau nustebusi. Ji padėjo man atsistoti ir nuvedė į kambarį.

-Labai skauda?- ji švelniai paklausė.

-Ne, praeis skausmas,- lėtai pasakiau. Nenoriu jos supykdyti.

Ji atsistojo ir tarė...

Ačiū,kad skaitėte. Lauksiu vote ir nuomonių.