Likimas // Z.M

16 dalis.

Perrie pov.

Nuskambėjus skambučiui su Louis nuėjome į kabinetą. Atidarius duris savo vietoje pamačiau Liam.

Jis pamatęs mane nusišypsojo ir aš po lėto nuėjau prie jo. Atsisėdusi pažiūrėjau į Liam klausiamu žvilgsniu.

-Vienas žmogus man liepė tave saugoti, kad nesusidėtum su kuo nors,- jis dar labiau išsišiepė.

-Perduok Zayn, kad jis mano gyvenimo nekontroliuoja, su kuo noriu, su tuo draugauju,- suirzusi pasakiau.

-Oh, jis tai išgirdęs nuliūs,- nusijuokė ir pradėjo klausytis pamokos. Aš buvau tokia pikta, kad negaliu.

Pasibaigus pamokoms traukiau namo, iki tol, kol prie manęs sustojo juoda mašina. Ji buvo Zayn. Ko jis nori iš manęs?

- Lipk,- atidaręs langą pasakė. Aš jam į šunį panaši?

-Pasvajok Malik, - piktai pasakiau ir paspartinau žingsnį. Girdėjau, kaip trenkėsi mašinos durys. Atsisukusi pamačiau, kad jis atbėga, tad ir aš pradėjau bėgti. Tai truko neilgai, nes tuoj pajutau rankas ant liemens. Zayn atsuko mane į save ir persimetė per petį.

- Paleisk mane, - rėkiau ir trankiau jo nugarą, o jis tarsi nieko nejautė.

-Apsiramink laukine,- ir trenkė per mano užpakalį. Aš net cyptelėjau, o jis tik nusijuokė.

Zayn mane pasodino priekyje, prisegė ir dar užrakino, kad nepabėgčiau. Jis gal visai trenktas? Atrakinęs ir atsisėdęs už vairo, jis pažiūrėjo į mane ir nusišypsojo ta savo kvaila šypsena.

- Paleisk mane,- sušnypščiau. Jis tik nusijuokė.

- Oh, mums bus linksma ir beje, tu privalai važiuoti, nes ten man reikės partnerės, ir šiaip tu esi mano, - jis nusijuokė ir užvedė mašina. Aš greit atsisegiau diržą ir žadėjau daryti duris, bet jos užsirakino. Pažiūrėjau į jį, o jis į mane piktai žvilgtelėjo ir nusisuko į kelia.

- Tu gal išprotėjai?- piktai tarė. Aš nežinojau ką sakyt. Važiavome ilgai. Jis manęs klausinėjo visokių klausimų, bet aš juos ignoravau, iki vieno, kuris mane suglumino.

-Ar tu dar skaisti?- aš tiesiogine ta žodžio prasme išsižiojau. Jis pamatęs mano reakciją nusijuokė.

- Manau tai ne tavo reikalas,- greit atsakiau ir jaučiau kaip raustu.

-Iš tavo raudonų žandų galiu spręsti, kad tu nekalta,- jis nusišypsojo savo šelmiška šypsena.

-Ar tarp jūsų su Louis kažkas yra?- jis staiga paklausė, o aš pasimečiau.

- Ne, mes tik geri draugai ir tiek,- pasakiau.

-Gerai, nes tu tik mano,- ir vėl prasideda.
-----
Mums pagaliau atvažiavus aš išpūčiau akis. Pamačiau, kad esame...

Ačiū kad skaitėte, lauksiu vote ir nuomonių.