Likimas // Z.M

3.4

Nėra nuomonių, nėra dalies.

Perrie pov.

Negaliu patikėti, kad esu su Zayn atrakcionuose, iš šono atrodome laiminga šeima, bet ištiesu ne. Mačiau, kaip Zayn akys blizga žiūrint į Dylan. Aš žinau, kad jis nujaučia, kad jis jo sūnus, bet aš jam to nesakysiu, žinau esu savanaudė, bet taip geriau.

-Mama žiūrėk,- pribėgo Dylan prie manęs su pliušiniu meškinu.

-Iš kur jį gavai?- pritūpiau prie jo. Jis parodė į Zayn.

-Dėdė Zayn laimėjo,- jis nusijuokė ir nubėgo pas jį. Jis iškelė rankeles į viršų, rodydamas, kad pakeltų. Zayn taip ir padarė. Jie priėjo prie manęs.

-Važiuojame namo? Tėtis jau skambino, nerimauja dėl mūsų,- pasakiau žiūrėdama į Dylan. Arba man pasivaideno arba Zayn suurzgė.

-Gerai,- jis palinksėjo. Zayn praėjo pro mane ir kas man beliko? Ogi tik sekti.

-Ačiū, kad parvežei,- atsisegusi diržą pasakiau. Dylan pats pirmasis išlipo, bet aišku pirmiau atsisveikino ir pabučiavo į žandą, nustebindamas ir mane ir Zayn.

Jau norėjau daryti dureles, bet juodaplaukio ranka mane sustabdė.

-Juk žinai, kad aš visko, taip nepaliksiu.

-Ką turi galvoje?- pažiūrėjau į jį.

-Dėl Dylan, jis nėra Louis vaikas ir mes darysime DNR.

-Ką? Ne. Aš nesutinku.

-Kodėl? Bijai, kad tiesą sužinosiu?

-Ne ir aš tau įrodysiu tai,- atsitraukiau rankine ir ištraukiau Dylan nosinaitę,- imk ir daryk juos,- ištiesiau ją Zayn. Jis paėmė ją ir įsidėjo į kažkokį maišelį. Atidariau dureles ir išgirdau jo žodžius.

-Iki mažute,- nuo jo tokių žodžių pavarčiau akis.

Įėjusi į namus, girdėjau tik filmukų garsą, bet, kad Louis būtu, neatrodė. Kai moviausi batus, pastebėjau, kad nėra jo batų ir striukės. Keista. Kai skambino jis sakė, kad lauks namie, bet jo nėra. Bandžiau dar vieną kartą skambinti, bet jis neatsiliepė. Nelaukdama jo, nuėjau miegoti, bet prieš tai sulaukiau Zayn žinutės, kurioje palinkėjo geros nakties.

Ryte atsibudusi, neradau Louis, tai dar kartą paskambinau, bet jis vėl neatsiliepė. Buvo jau pietūs, kai išgirdau skambantį savo telefoną. Greit nubėgau ir galvojau, kad Louis, bet ten buvo Zayn.

-Klausau?

-Taip ir žinojau, kad jis mano sūnus.