Likimas // Z.M

3.9

Perrie pov.

Kai nuvežėme Dylaną pas Zayno mamą, ji mane priėmė šaltai. Toks jausmas, kad ji dėl kažko mane kaltino. Gal tai dėl to, kad Zayn sėdėjo kalėjime? O gal dėl to, kad aš slėpiau Dylaną? Na nesvarbu, nes man dabar yra svarbiausia, tai, kad Zayn mane kažkur veža ir net nežinau kur. Jis sakė, kad tai staigmena.

Mačiau iš jo akių, kad jis dėl to jaudinasi ir koks jis yra įsitempęs. Norėčiau jam pasakyti, kad viskas gerai, bet negaliu. Nes nieko gero nėra. Noriu būti šalia jo, bet tuo pačiu ir negaliu. Tarsi jis griauna sienas ir artėja prie manęs, o aš viską vėl iš pradžių statau ir taip visą laiką. Negaliu jam teikti tuščių vilčių dėl mūsų, kol pati nesu garantuota tuo. Bet aš jaučiu, kad jam po truputi pasiduodu ir bėgant laikui, aš tiesiog liksiu jo valioj. Kaip visada.

Zayn pov.

Jutau Perries žvilgsnį, bet bijojau atsisukti ir sutikti tas dangiškas akis. Norėčiau, kad ji į mane žiūrėtų meilės kupinu žvilgsniu, bet aš tai turiu užsitarnauti. Kaip man jai pasakyti, kad pradėjau vartoti narkotikus? Kad tapau suknistas narkomanas, nors mano tikrasis narkotikas sėdi šalia manęs. Tik ji man viena gali padėti, nes aš be jos, kaip mėnulis, be žvaigždžių.