Likimas // Z.M

2.7

Lauksiu nuomonių!

Perrie pov.

Ten buvo žinutė nuo Selenos. Ant ekrano švietė, kad ji parašė

"Ji patikėjo?" Nesupratau? Kaip suprasti? Jis mane apgaudinėjo? Greit suvedžiau jo kodą ir atrašiau jai

"Taip" laukiau jos atsakymo. Žiūrėjau į telefoną ir vis žvilgčiojau į vonios duris. Greit supypsėjo jo telefonas. Pažiūrėjau į ji ir galvojau, kad telefoną mesiu į sieną.

"Kokia ji kvailė. Tikėjosi kažko iš tavęs. Kada susitiksime?" Kokia aš naivi. Jis visa laiką man melavo. Na mažuti, lauk keršto.

"Paskambinsiu tau" atrašiusi padėjau telefoną į šoną. Pradėkime spektaklį.

Jis išėjo iš dušo jau apsirengęs ir susiruošęs.

-Eime?- jis paklausė ir jau norėjo pabučiuoti, bet aš uždėjau delną ant lūpų.

-Pirmą patikrink telefoną,- tai tarusi išėjau iš kambario. Girdėjau, kad jis pradėjo keiktis. Nusileidusi į apačią jau ėjau link išėjimo, bet girdėjau už savęs sunkius žingsnius. Jau norėjau daryti duris, bet sunkus balsas sustabdė.

-Perrie, aš galiu paaiškinti,- jis pradėjo, bet greit atsisukau į jį pilnai.

-Zayn, tiesiog pasilaikyk melą sau. Man jo nereikia,- jis norėjo kažką sakyti, bet aš iškėliau ranką, duodama ženklą, kad nekalbėtų ir apsisukusi išėjau iš jo namų.

-Perrie,- jis šaukė. Aš iškėlusi vidurinį pirštą, atsisukau į jį sušukau:

-Eik velniop Malik,- mačiau, kad jo veidas pasidaro šaltas, bet man tas nerūpėjo. Buvau pasimetusi ir įskaudinta, bet to neparodžiau. Nuo šiol nebebus tos merginos, kuri padės bet kada. Pasikeisiu taip kaip jie norėjo. Niekas manęs nebeskaudins. Niekada.

Parėjusi namo, nuėjau iš karto į savo kambarį. Norėjau šiuo momentu tik karštos vonios. Įėjusi į vidų, iš karto pradėjau leisti vandenį. Priėjau prie vonios lango ji norėjau užtraukti ruletes, bet pastebėjau įkyrų žvilgsnį. Nieko nelaukusi užtraukiau jas. Nusimetusi drabužius ir uždariusi čiaupą, įlipau į vonią. Na, dar spėjau įsipilti putų skysčio. Įsitaisiusi pasinėriau į malonumą.

Ryte atsikėliau gerai išsimiegojusi. Senai taip besijaučiau. Net nejutau jokio skausmo, kad Zayn mane įskaudino. Gal aš jo nebemyliu? Gal jis mano gyvenime nereiškia nieko? Dėl to aš esu laiminga.

Nusileidusi į apačią, pastebėjau raštelį ant šaldytuvo. Priėjusi jį paskaičiau. Rašė, kad tėvai išvažiavo į kažkokią verslo kelionę ir grįš rytoj tik. Reiškiasi namas mano, bet man reikia susirasti butą, nes po velnių man jau 21 metai. Pamačiau ant kavos stalelio kompiuterį, tad nieko nelaukusi griebiau jį ir pradėjau savo paieškas.

Po kelių valandų ieškojimo radau tik trys favoritus. Na su vieno buto savininku susisiekiau ir sakė, kad galėsiu atvykti po 10 min. Tai nieko nelaukusi, čiupau mašinos raktelius ir išlėkiau iš namų. Laukiu, kada jį galėsiu pamatyti.

Vos man atvykus ir pakilus liftu iki tinkamo aukšto, pabarškinau į duris ir laukiau, kad jas kažkas atidarytų.
Kai jas atidarė aš likau nustebusi.

☆☆☆
Ačiū, kad skaitėte ir noriu atsiprašyti, kad nekėliau ilgai dalies. Tiesiog nebuvo minčių ir šią ne kaip parašiau. Tiesiog neteiskite.
Lauksiu jūsų nuomonių ir vote.
Atsiprašau už klaidas.

Water_bae