Likimas // Z.M

2.8

Laukiu nuomonių!

Perrie pov.

Už durų stovėjo Alex. Ta pati Alex kuri iš manęs tyčiojosi.

Kiek mačiau ji taip pat buvo nustebusi. Na ji buvo pasikeitusi. Buvo su dideliu pilvu, su trupučiu makiažo ir laisvais drabužiais.

-Perrie?- nutraukė mano apmąstymus. Pažiūrėjau jai į akis ir nusišypsojau.

-Sveika Alex, įleisi?
-Ai taip,- ji dar buvo pasimetusi, bet pradarė plačiau duris, kad įeičiau. Taip ir padariau.

Įėjusi apsižvalgiau. Baltos sienos, du kambariai. Čia iš ties buvo jauku. Atsisukau į Alex.

-Tai tu ta pirkėja?

-Taip. Sumaniau, kad man reikia buto,- nusišypsojau.

-Na jei patinka, mes turime su savimi dokumentus.

-Iš ties jis man labai patinka. Manau jį pirksiu.

Ji man pasakė eiti į svetainė, kol atneš dokumentus. Nereikėjo jos ilgai laukti. Ji atėjo nešdama popierius. Ji man pasakė kur pasirašyti, o aš taip ir padariau. Po kelių minučių jau turėjau nuosavą butą.

-Na viskas baigta,- ji atsistojusi tarė, ji pasiėmė savo tašę ir joje pasiknaisiojusi ji ištraukė raktus,- štai,- ištiesė juos. Paėmusi juos, ji paprašė mano numerio, na, o aš ji daviau.

Kai atsisveikinom, aš iškarto paskambinau Jesy, norėdama ją pakviesti pas save, na, o ji sutiko, tad laukiau jos.

-Negaliu patikėti, kad tu nusipirkai butą,- ji nusijuokė ir tuo pačių atsigėrė vyno. Na mes kaip ir šventėme butą tai.

-Aš irgi negaliu, net tėvams nepasakiau,- nusijuokiau,- tik prašau niekam nesakyk.

-Žinoma,- ji man mirktelėjo.

-Gerai pradėkim tai, kada jūsų vestuvės?- pasidomėjau, nes kiek žinau jie su Harry susižadėję dvejus metus.

-Net nežinau ar jos bus. Jis retai būna namuose, o kai pareina kvepia saldžiais kvepalais,- jis sumurmėjo ir mačiau kaip jai kaupiasi ašaros.

-Kalbėjai su juo?

-Vos užsimenu apie tai, jis mane aprėkia,- ji patrūkčiojo pečiais. Prislinkusi arčiau ją apsikabinau.

-Tu turi su juo pasikalbėti.

-Aš jo kontrolėje.

-Tai padaryk, kad jis būtų tavo kontrolėje,- pažiūrėjau į ja.

-Padarysiu tai,- tvirtai tarė.

Ryte atsikėlusi jaučiausi gerai, kas man yra labai keista. Susitvarkiusi kambarį, nuėjau į virtuvę, o ten buvo Jesy.

-Labas.

-Labas,- ji linksmai tarė. Reiškias aš ne viena geros nuotaikos. Paklaususi ką ji gamina, ji atsakė, kad kepa blynus.

Jai patiekusi maistą mes greitai pavalgėm. Padėkojai jai, ir ji pasakė, kad turi išeiti, tad atsisveikinom, o aš išėjau į miestą.

Būdama maisto parduotuvėje pamačiau patį didžiausią šiknių pasaulyje. Būdama žurnalų skyriuje, greit pagriebiau žurnalą ir atsiverčiau kažkokį skyrių ir apsimečiau, kad skaitau, nes pamačiau, kad jis ateina.
Pamačiusi, kad jis nueina, greit pažiūrėjau į tą skyrių kurį buvau atsivertusi. Jis buvo skirtas saugusiems.

Greit nulėkiau į kitą skyrių, bet man kaip tyčia nesisekė nes mačiau, kad jis vėl artėjo. Supanikavau, bet prieš save pamačiau skėčius. Greit čiupusi vieną, jį išskleidžiau ir užsidengiau veidą. Apsimečiau, kad apžiūriu jį. Pamačiusi, kad jis nuėjo lengviau atsikvėpiau ir padėjau skėtį į vietą. Pamačiau, kad į mane keistai žiūri senutė.

Priėjusi prie šampūnų pamačiau Zayn tam pačiam skyriuje, bet jis buvo nuleidęs galvą, tačiau ją po lėto kėlė, tad man nieko neliko, tik čiupti pirmus pasitaikiusius akinius ir juos užsidėjus melstis, kad jis manęs neatpažintų.

Žiūrėjau kaip idiotė į akinius ir laukiau, kad jis nueitų ir neatpažintų manęs.

Kažkas palietė mano petį.

-Perrie,- lėtai atsisukau į tą žmogų.

-Zayn.

☆☆☆
TAIGI AČIŪ, KAD SKAITĖTE. LAUKSIU JŪSŲ NUOMONIŲ IR VOTE.

WATER_BAE