Likimas // Z.M

17 dalis.

Perrie pov.

Atvažiavome ir aš išpūčiau akis. Pamačiau, kad esame lenktynėse.

-Ką mes čia veikiame?- paklausiau išsigandus. Niekados nesu buvusi tokiose vietose.

-Lenktyniausime brangioji,- nusišypsojo savo ta kvaila šypsena.

-Zayn baik juokaut, vežk namo,- piktai tariau.
Jis tik nusijuokė, paėmė už rankos ir pradėjo vestis. Bandžiau ištraukti, bet viskas veltui.

-Zayn! Po velnių, paleisk mane!- sušukau. Jis piktai atsisuko į mane.

- Ar tu apsiraminsi, laukine tu!- jis sušuko. Aš išsigandau. Jo aš visados bijojau, kai jis yra piktas.

Aš į ji pažiūrėjau išsigandusi. Jis paėmė už rankos ir supynė mūsų pirštus. Prie mūsų priėjo kažkoks vaikinas. Atrodė grėsmingai. Jis buvo juodų plaukų, apsirengęs visas juodai, o jo žvilgsnis...Toks šiurpinantis.

-Malik, senai matėmės,- jie paspaudė vienas kitam rankas.
-Taip, Marti. Atsivežiau partnerę.-Martis mane nužvelgė ir apsilaižė lūpas.

-Matau, eikit į savo vietas,- tarė jis ir mes greit patraukėme ten.
-Na ką, tegul linksmybės prasideda, -Zayn tai taręs atsisėdo ant motociklo.

*Po trijų dienų*

Manau įdomu kas atsitiko per jas? Nieko įdomaus. Per tas dienas su Zayn nebendravau. Jis lenktynes laimėjo. Na, o dabar ruošiuosi į pragarą.

Nusileidusi į apačią užuodžiau blynų kvapą.

-Ohh, tu jau atsikėlei. Sėsk valgyt,- nusišypsojo pamotė.

-Aš šiandien nevalgysiu ir taip vėluoju,- pagriebusi obuolį išlėkiau pro duris. Ir vėl ta pati diena.

Patyčių negirdžiu ir tai taip gerai. Su Louis dar geriau pradėjau bendrauti. Jis labai geras draugas, na, o Zayn nebendrauja, tik gaunu iš jo žinučių. Jis toks apgailėtinas.

Įėjus į mokyklą man už rankos pačiupo...

Ačiū, kad skaitėt. Soo aš grįžau. Ir stengiuosi pradėt dažniau kelti. Lauksiu nuomonių ir vote.