Likimas // Z.M

22 dalis.

Perrie pov.

Įėjusi pamačiau Alex. Ką ji čia daro?

-Zayn, mažuti. Aš tavęs pasiilgau,- ji korėsi jam ant kaklo tiesiogine ta žodžio prasme. Bandė jį pabučiuoti. Jaučiau kaip kaupiasi ašaros. Ne. Negaliu vėl verkti.

-Alex, ką čia veiki?- jis bandė ją nustumti, tiesa, jam nelabai sekėsi tai padaryti.

-Kaip tai ką? Atėjau pas savo vaikiną,- ji tarė ir bandė pabučiuoti.

-Mes seniai viską baigėme. Tarp mūsų nieko nėra. Turiu mylimą merginą, kuri bent neskečia kojų kiekvienam,- jis tarė rimtai. Jaučiau kaip mano širdis suspurda. Jis mane pavadino savo mergina.

-Čia tos kekšės kaltė. Ji nuo manęs tave nuviliojo, bet ar tu nepasiilgai aistringo sekso? - ji sumurkė, o Dieve, tai taip apgailėtinai atrodo. Reikia man pasirodyti. Per ilgai buvau tyli.

-Ne,jis nepasiilgo. Jam nereikia pradarytų durų, pro kurias galima įeiti ir išeiti. Tokios kaip tu, stovi prie stotelių. Lauk iš šių namų, - man tai pasakiusi ji net nespėjo sureaguot kai ištempiau ją už plaukų. Atsisukau į Zayn, o jis prikandęs lūpą.

-Kas?- norėjau praeiti pro jį, bet nespėjau nei sureaguoti kai jis čiupo už liemens.

- Žinai, tai atrodė labai karštai,- jis man sumurkė į ausį. Pajutau kaip jo rankos atsiduria ant užpakaliuko ir spusteli. Išleidau tylų aiktelėjimą.

-Tegul žino, kad tu esi mano,- greit atsisukau į jį. Jis greit įsiskverbė man į lūpas. Bučinys darėsi aistringesnis ir net nesupratau kaip atsidūrėme kambaryje. Pajutau kaip jis mane paguldo ant lovos ir jo ranka atsiduria po marškinėliais. Visas mūsų glamonės nutraukė skambutis.

-Neatsiliepk,-sudejavau į lūpas.
Mes būtume tai tęsę, bet tas nelemtas telefonas suskambėjo kokį 5 kartą.
Zayn suurzgė ir paėmė jį.

-Aš greit,-jis pakštelėjo į lūpas ir išėjo iš kambario.

Gulėjau kažkur pusvalandį, kol Zayn įsiveržė į kambarį. Jis atrodė įpykęs, net labai. Jis pradėjo kažko ieškoti. Vos jam tai radus pamačiau, kad tai ginklas. Aš jau buvau prie to pripratus.

-Zayn, kam tau jis?- atsistojau prie jo.

-Niekur neik, nedaryk durų kol aš negrįšiu, supratai? - jis taip greit sumalė, kad vos supratau. Aš tik palinksėjau galvą.

-Žinok aš tave labai myliu,- jis tai pasakęs pabučiavo į lūpas. Bučinys buvo pilnas jausmų. Atrodo lyg atsisveikinimo. Jis greit atsitraukė ir išlėkė pro duris. Aš tik dabar susivokiau ką jis pasakė. Jis mane myli. Negaliu patikėti. Jis man niekada dar to nesakė. Šitaip begalvodama greit užsirakinau ir laukiau jo grįžtančio.

Belaukdama išgirdau barškinimą į duris. Tyliai priėjau prie jų ir pažiūrėjusi pro akutę, pamačiau du vyrus. Nedarysiu durų. Jie pradėjo jas daužyti, spardyti. Nubėgau į miegamąjį užsirakinau ten.

Taip prabuvau kol išgirdau...

Ačiū brangieji, kad skaitėte. Noriu jums pasakyti, kad istorija eina į pabaigą ir nežinau ar kursiu antrą sezoną. Lauksiu jūsų nuomonių ir vote.