Likimas // Z.M

2.6

Paskaitykit būtinai apačioje!!

Perrie pov.

Ryte atsikėliau nuo aiktelėjimo. Pramerkiau po lėto akis ir pamačiau mamą prie durų. Ji žiūrėjo į mane pasimetusi.

-Mam, aš galiu paaiškinti,- pradėjau pirma kalbėti. Zayn truputį sujudėjo, bet vėl miegojo.

-Paaiškinsi apačioje,- tarusi uždarė duris. Giliai atsidusau ir kritau į patalus. Atsisukau į Zayn, o jis miegojo ir vargo nematė.

-Zayn,- pajudinau. Nieko.

-Zayn,- garsiau pasakiau, bet vėl nieko. Teks imtis kitų veiksmų. Po lėto užlipau ant jo ir pradėjau trintis. Pasilenkusi prie ausies pradėjau dejuoti.

-Zayn,- jutau kaip jo draugužis bunda. Pradėjau bučiuoti jo kaklą ir krūtinę. Pakėliau galvą, pamačiau, kad jis šypsosi kvaila šypsena.

-Ei, kada prabudai?- jau norėjau nulipti, bet jis mane sustabdė.

-Nuo tada, kai pradėjai keltis, bet kai jau užlipai nenorėjau trukdyti tau,- jis nusišypsojo savo nuostabia šypsena. Aš tik nusijuokiau.

-Gal leisi nulipti?- pažiūrėjau į jo akis. Ji tik dar labiau mane prispaudė prie klyno ir pradėjo trinti dar labiau. Negalėjau sulaikyti aimanų. Jis greit mus apvertė ir dabar aš buvau po juo. Pajutau, kad jo ranka atsiduria ant mano jautrios vietos ir kaip jis greit praskiačia mano kojas ir įeina į mane. Jau norėjau garsiai suaimanuoti, bet jis užčiaupė bučiniu. Tai buvo netikėta. Jis pradėjau greitai judėti. Kai norėdavau suaimanuoti jis mane užtildydavo bučiniu.

Po viso to mes gulėjome ir giliai kvėpavome.

-Tai buvo,- neturėjau net žodžių apibūdinti.

-Fantastiška,- jis nusijuokė. Jugi mes dar nenuėjome į apačią.

-Mums reikėtų eiti į apačią. Mama buvo atėjusi ir pamačiusi tave nustebo,- nusijuokiau. Jis palinksėjo ir abudu pradėjome keltis.

Po visų maudynių, nusileidome į apačią. Girdėjau virtuvėje balsus, todėl ten nuėjome.
Tėvai mus pamatę žiūrėjo kaip į vaiduoklius.

-Perrie, ką jis čia veikia,- piktai tarė tetis.

-Tėti, mes susitaikėme ir viską išsiaiškinome,- ramiai paaiškinau ir spustelėjau Zayn ranką. Tėtis tik sužvairavo į Zayn ir nieko nebesakė.

-Sėskitės prie stalo,- nejaukią tylą nutraukė mama. Mes atsisėdome ir pradėjome tyloje valgyti.

Pavalgę jau norėjome eiti į kambarį, bet mus pertraukė tėtis.

-Zayn, galime pasikalbėti?- paklausė ir man pasidarė baisu. Ką jis gali pasakyti?
Mes su pamote susižvalgėme.

-Žinoma,- Zayn atsistojo ir abu išėjo į lauką.

-Man baisu,- pasakiau.

-Tikėkimės, kad nieko baisaus nepasakys, - tarė pamotė. Aš tik palinksėjau ir abi nuėjome į svetainę.

Po kelių minučių grįžo ir Zayn su tėčiu. Jie tik susižvalgė keistu žvilgsniu ir nuėjo į svetainę.
Atsisukau i Zayn klausiamu žvilgsniu, bet jis tik papurtė galvą ir nusisuko į televizorių.
Okei kas čia buvo?

-Mes išeiname,- nelaukusi atsakymo uždariau duris.

-Kur einame?- atsisukau į jį. Zayn paėmė ir sunėrė mūsų pirštus.

-Dabar einam iki manęs, nes man reikia persirengti,- aš tik palinksėjau ir abu nuėjom į jo namus.

Kai gulėjau ant jo lovos ir žiūrėjau televizorių jam į telefoną atėjo žinutė. Aš būdama smalsi pažiūrėjau kas rašė.

Ten buvo...

☆☆☆
Yooo pagaliau parašiau daliii. Aš dabar pagalvojau ar jums įdomi ši istorija? Nes jei ne aš ją trinsiu ir daugiau nebekursiu. Todėl laukiu nuomonių dėl šio dalyko.

Sori už klaidas.