Likimas // Z.M

15 dalis.

Perrie pov.

Zayn griebė mano rankas ir išsivedė iš mokyklos. Priėjom prie jo motociklo, jis pasisodino ir pradėjo važiuoti kažkur. Kai atvažiavome pamačiau, kad esame prie skardžio. Čia buvo labai gražu.

- Ką mes čia veikiame?- atsargiai paklausiau, nes mačiau, kad jis piktas.

- Čia ramu ir tylu, norėjau čia pabūti- jis atsisuko į mane ir po lėto pradėjo artintis.

- Aš suprantu, kad čia tylu ir ramu, bet ką aš čia veikiu?- kai jau buvo šalia manęs, jis staigiai apkabino mane per liemenį.

-Nes noriu, kad čia būtum su manim, nes tu esi tik mano, - jis tyliai sušnabždėjo ir pradėjo lenktis prie manęs, bet aš greitai ištrūkau iš jo gniaužtų.

- Aš nesu tavo. Aš nepriklausau niekam ir baik tai kartoti,- jo akys patamsėjo ir aš išsigandau. Jis suspaudė kumščius ir grėsmingai priartėjo prie manęs.

- Tu mano ir tik MANO aišku?- jis piktai sušuko.

-Zayn, tu nesi mano vaikinas ar tėvas tai baik man aiškinti. Aš esu tau reikalinga tam, kad pažaistum su mano jausmais!
-----
Po to įvykio praėjo jau 3 dienos. Viskas vėl grįžta į savo vėžes, na tik tai, kad tėvai nebemuša ir nebešaukia ant manęs. Susiruošusi ir pavalgiusi išėjau į mokyklą.

Pasiekus ją prie manęs pribėgo Louis. Pamiršau paminėti, kad su Louis ir Niall tapome gerais draugais. Jie man labai draugiški ir mieli.

-Sveika,- jis mane apkabino ir prie jo pribėgo Niall. Jis tai pat pasisveikino ir apkabino.

-Sveiki,- nusišypsojau.

-Kokia tau pamoka?- Niall paklausė.

-Anglų, o jums?

-Matematika,- liūdnai tarė Niall.

-Man anglų, reiškia su tavim,- linksmai tarė Louis.

-Pasisekė,- suurzgė Niall, o mes iš tokio jo elgesio nusijuokėm. Besikalbėdami nuėjome iki mano spintelės. Kai viską pasidėjau, mes palydėjome Niall. Būnant prie matematikos kabineto pamačiau Zayn einantį su Alex. Jie buvo susikabinę už rankų. Aplankė keistas jausmas, bet greitai nusukau žvilgsnį nuo jų.

Nuskambėjus skambučiui su Louis nuėjome į kabinetą.

Atidarius duris savo vietoje pamačiau...

Ačiū, kad skaitėte. Lauksiu jūsų nuomonių ir vote.