Likimas // Z.M

3.11

Perrie pov.

Zayn įėjo į miegamąjį ir priėjęs prie lovos paguldė mane. Praskėtęs kojas atsistojo tarp jų. Paėmęs už palaidinės kraštų, greit ją numovė. Pamatęs mano krūtis jis godžiai apsilaižė lūpas.

-Buvau jau pasiilgęs jų,- pasilenkęs, pabučiavo tarpelį tarp krūtų. Greit nuvilkau jo maikę ir abu buvome be viršutinių dalių. Nieko nelaukusi pradėjau sagstyti jo kelnių diržą ir vos jį atsegusi, numoviau jo džinsus. Dabar jis jau buvo po apatiniais.

-Kažkas nekantrauja,- jis nusijuokė, bet jo juoką pakeitė, urzgimas, nes paliečiau jo iškilimą.

-O kaip kitaip,- nusijuokiau ir aš staiga likau be kelnių. Jis nužvelgė mano kūną.

-Tu tokia graži ir visa mano,- perbraukė per pilvą. Nuo tokio prisilietimo nubėgo šiurpuliukai.

Net nepajutau kaip likau be apatinių ir jis įsitaisęs staiga įėjo į mane. Dėl tokio veiksmo išleidau aiktelėjimą, bet jį pakeitė garsi aimana.

-Tai buvo nuostabu,- pasakiau.

-Nuostabu? Tai buvo nepakartojama,- jis nusijuokė. Aš tik nusišypsojau ir padėjusi galvą ant krutinės užmigau.

Atsikėlus iškart atėjo prisiminimas, ką dariau prieš miegant. Pakėlusi galvą sutikau rudas akis.

-Labas,- jis pasilenkė ir davė švelnų bučinį.

-Hmm, labas,- nusišypsojau atsitraukusi,- kiek valandų?

-Dešimta ryto, manau kai pavalgysim, reiktų Dylaną pasiimti. Kaip manai?

-Gerai, o dabar aš einu į dušą,- belipdama sulaukiau pliaukštelėjimo į užpakalį. Atsisukusi mačiau jį su plačia šypsena.

-Viskas gerai, jis mano,- aš nuo tokio jo pasakymo nusijuokiau.

Pasiėmę Dylaną ir pavalgę picerijoje, važiavome namo. Bevažiuodami, dainavome visas dainas kurios tik ėjo per radiją. Buvome visi atsipalaidavę ir laimingi. Atrodo jokių problemų, jokių rūpesčių. Noriu, kad ši akimirka tęstųsi amžinai.