Likimas // Z.M

2.11

Lauksiu nuomonių!

Perrie pov.

-Mes skiriamės.

-Kaip suprast?- pasimečiau.

-Jis nori su manimi skirtis,- lėtai pasakė ir mačiau, kad ji vos valdo ašaras.

-Ei, ei. Kas atsitiko?

-Susirado kitą ir dėl jos nori skirtis, nes ji geresnė, bet jis apie vaiką nepagalvoja. Jam vien ta kekšė galvoje,- sušniurkštė nosimi.

-Kokia kekšė?- pasimečiau, nes atrodė pas juos lyg viskas gerai. Bet va tau. Jis susirado kitą ir santuokos nebėra.

-Cheryl. Jis vis grįždavo vėlai, bet sakydavau sau, kad jis ilgai darbe užsibūdavo, bet jis ištikrųjų  būdavo su ja. Kiek žinau, tai ji jo sekretorė. Matai kuo tai baigėsi. Gal jis daugiau savo darbuotojų dulkino,- mačiau, kad ji vos spėjo valytis ašaras.

-O kas jei tu susirastum irgi ką nors ir atsivestum į namus?-pasiūliau. Ji pažiūrėjo į mane pasimetusi ir pakėlė antakį.

-Na supranti, parsivesk kitą vaikiną. Parodyk, kad tu irgi gali,- nusijuokiau ir mačiau, kad ji susimąstė.

-Gera mintis. Ačiū. Lekiu,-greit pakštelėjusi į žandą, išbėgo iš kavinės. Giliai įkvėpusi, apsižvalgiau po kavinę. Paprašiusi sąskaitos ir ją sumokėjusi, pakilau iš vietos.

Lėtai išėjusi iš kavinės patraukiau pro trumpesnį kelią, bet po kelių nueitų žingsnių to pasigailėjau. Čia buvo nekoks rajonas. Vos paėjus kelis žingsnius, apėmė jausmas, kad kažkas mane seka. Atsisukusi nieko nemačiau.

Staiga pajutau, kad kažkas čiumpa už liemens ir uždengęs burna, nusitempė į kažkokį skersgatvi. Jutau, kad kažką jis man suleidžia ir per miglą išgirdau, kad tas užpuolikas pasakė

-Labanakt,- ir girdėjau, kad pabėgo. Iš paskutinių jėgų, susiradau telefoną ir surinkau jo numerį.

-Zayn,- sunkiai ištariau.

-Perrie? Kas tau?

-Padėk man. Aš kažkur prie kavinės,- nebeturėjau jėgų kalbėti. Staiga aptemo akyse ir aš nualpau.

Zayn pov.

-Kada musu lėktuvas?-paklausė Selena savo tuo plonu balseliu.

-Už dešimt minučių,- suurzgiau. Nesuprantu, kodėl su ja važiuoju. Ji kažką norėjo pasakyti, bet ją nutraukė mano skambantis telefonas.

Greit jį išsitraukiau ir nustebau, nes man skambino Perrie. Vos atsiliepęs, išgirdau jos silpną balsą.

-Zayn.

-Pezz? Kas tau?- jutau, kad man kilo panika.

-Padėk man. Aš kažkur prie kavinės,- staiga jos balsas nutrūko.

-Perrie?- bandžiau ją prisišaukti, bet nieko. Staiga atsisukau į Selena.

-Skrisk viena. Aš nekeliauju,- greit įdavęs jai bilietus pradėjau bėgti link išėjimo.

-Zayn! Po velnių, grįžk čia!- girdėjau kaip ji šaukė, bet man tas nerūpėjo. Aš tik norėjau surasti ją. Perrie.

Perrie pov.

Lėtai pramerkiau akis ir apsižvalgiau. Pamačiau baltas sienas. Supratau, kad esu ligoninėje.Pasisukusi į kitą puse, pamačiau, kad ten yra Zayn.

-Zayn,- pasakiau ir jo akys greit prasimerkė.

-Tau viskas gerai?

-Taip,- lėtai palinksėjau ir nusišypsojau.

-Aš taip išsigandau. Galvojau, kad tavęs netekau,- jis paėmęs mano ranką ją pabučiavo.

-Man jau viskas gerai.

-Myliu tave,- tarė jis. Aš tik nusišypsojau ir nieko neatsakiau.

Sveiki! Žinau, kad ilgai neįkėliau dalies, nes prasidėjo mokslo metai, tai visa savo laiką skirsiu mokslams, tad nepykit, kad ilgai neįkeliu dalių. Lauksiu nuomonių  ir vote!

•Water_bae.•