Pajutau kaip nusilpo kojos ir kritau. Prieš tamsai mane pasiglemžiant pajutau stiprias rankas ant mano nugaros.
***
Girdžiu traškesi. Staigiai atsikeliu. Jau naktis. Viduryje stūksojo laužas. Aplinkui nieko nebuvo. Staiga kažkas griebė mano ranką. Smarkiai trenkiau jam į veidą.- Blemba Hana čia aš Alfa - suurzgė.
Aš lyg įgelta šokau ir smarkiai apsivijusi jo kaklą pabučiavau. Jis atsakė į mano bučinį ir stipriai suspaudė.
- Alfa...man sunku kvepuoti - sušnibždu jam į ausį.
- O...atleisk - jis dar minute mane laikė kol galiausiai jo gniaužtai atsilaisvino. - Aš tiesiog bijau tave prarasti...
- Nesijaudink, viskas baigta - patikinau.
- O dabar pasilinksminkim!
***
Išgirdau kaip garsiai sučirškė žvirblis.
Šūdas...kas įvyko praeitą naktį?
Šalia manęs gulėjo Alfa. Jis ramiai kvėpavo, o jo mina rodė jog jis buvo patenkintas.
Pala...aš prismenu bučinį ir dar vieną it dar...tik nesakyk jog mes tai padarėm!!- Alfa! Kelkis! - papurtau.
Jis nenoriai atmerkia traiškanom aplipusias akis ir pasivartės nusišypso.
- Vakar naktis buvo gan nebloga! - sumurma.
-Ne, Alfa...tu nesupranti! Mes negalėjom...
- Galėjom ir mes tai padarėm, patinka tau tai ar ne.
Aš skubiai nulekiu į stovyklavietę. Tada pamačiau Mia.
- Mia! Mia! MIA!
Ji piktu žvilgsniu pasižiūri į mane ir priėjusi trenkia į veidą.
Galva apsvaigsta, o viskas aplinkui aptemsta.***
Karšta...taip karšta...karšta...aš degu.- NE! - pašoku.
Prie manęs iškarto pripuola Alfa:
- Ar tau viskas gerai? - pasižiūri susirūpinusiom akim.
- Taip... - teištariu.
Staiga per pilvą perėjo keistas jausmas ir netikėtai jis pasidarė storesnis negu prieš kelias dienas.
- Kviesk daktarę! - išsigandusi surėkiu.
- Kodėl? - pasimeta.
- Tiesiog pakviek, tučtuojau! - surėkiu iš visos gerklės.
YOU ARE READING
Baltoji Hana
WerewolfHana yra baltai geltono atspalvio vilkė. Šia paslaptį ji saugojo 20 metų, nuo savo draugų ir tevų. Baigusi mokyklą ir susiradusi darbą, Hana galvojo, kad jos buvimas vilku pradingo, tačiau netikėtas įvykis privers Haną grįžti į vilkišką gyvenimą ir...