Hana yra baltai geltono atspalvio vilkė. Šia paslaptį ji saugojo 20 metų, nuo savo draugų ir tevų. Baigusi mokyklą ir susiradusi darbą, Hana galvojo, kad jos buvimas vilku pradingo, tačiau netikėtas įvykis privers Haną grįžti į vilkišką gyvenimą ir...
Kova po kovos. Vis stiprėjau, gudrėjau. Tačiau užmiršau ką reiškia būti mylimam. Visus atstumdavau. Vienintelei Megei atsiverdavau. Tačiau ji buvo parinkta kovai. Ji mirė... Tada supratau jog atsivėrimas kažkam mano pasaulyje yra blogas. Labai paaugau. Dabar buvau normalaus amžiaus vilkas.
Oops! Bu görüntü içerik kurallarımıza uymuyor. Yayımlamaya devam etmek için görüntüyü kaldırmayı ya da başka bir görüntü yüklemeyi deneyin.
Vyras vis įtarinėjo mane esant vilku. Galiausiai kai jis sužinojo, negalėjo leisti man dalyvauti kovose. Žiūrovai iš karto pastebėtu jog esu vilkas ir daugiau neateitu. Taip jis išsiuntė mane į mišką su kitu vyru. Vyriškis rankose laikė peilį. Jau seniai buvau pasiruošes šiam dalykui. Kai mes sustojom aš paėjau šiek tiek į priekį ir gražiai atsisėdau.
Jis lėtai priėjo prie manęs ir užsimojo, bet sustojo ir suklupo man prieš akis.
- Bėk... gyvenk Šešėli!
Aš jam nusilenkiau ir pabėgau gilyn į mišką. Pirmą kartą jaučiausi nuostabiai jausdamas kaip vėjas kedena mano kailį ir švilpia per ausis. Pribėgau upę. Ramiai nieko nenutuokianti stovėjo ir mylavo lapiuką mergina. Ji atrodė laiminga, tačiau Taras jautė jog ji nera tokia laiminga.
Oops! Bu görüntü içerik kurallarımıza uymuyor. Yayımlamaya devam etmek için görüntüyü kaldırmayı ya da başka bir görüntü yüklemeyi deneyin.
- Gali išlysti, aš žinau, kad tu ten.
Taras minutėliai apstulbo. Kaip ji galėjo žinoti, kad jis yra čia? Juk ji tik žmogus. Mergina padėjo lapiuką ant žemės. Jis ramiai nulėkė pas savo mamą lapę kuri gulėjo ir ilsėjosi prie pat, pat upės.
- Tu ne Alfa, bet turi jo kvapą...
Taras be baimės išlindo iš savo slėptuvės. Mergina nusišypsojo. Galiausiai ji pavirto lape.
Oops! Bu görüntü içerik kurallarımıza uymuyor. Yayımlamaya devam etmek için görüntüyü kaldırmayı ya da başka bir görüntü yüklemeyi deneyin.
- Koks tavo vardas? - paklausė mergina.
-T-Taras...
-Mia!
- Malonu - sumurmėjo Taras.
- Ar išalkai? Jeigu ko nors nori sakyk man.
Net pats nepastebėjo kaip Taras susižavėjo Mia. Ji jam priminė mamą. Dalelė jo pyko jog Hana neatėjo jo išgelbėti. O Mia buvo labai paslaugi ir graži. Taip jie susipažino ir tapo labai gerais draugais. Taras viską jai išpasakojo. Mia kantriai jo išklausė ir paguodė. Juokinga tai, jog Mia net nenutuokė jog vaikinas prieš ją yra ne kas kitas kaip Hanos ir Alfos sūnus.
