Baltoji Hana

Paskutinės minutės

Šios pov.

Gulėdama ant žolės šnekučiavausi su mama. Galiausiai ji nuleido galvą ir tarė:

- Šia... tikiuosi supranti jog tavo vieta stovyklavietei, o ne... pas žmones kurie elgiasi su tavimi kaip su šuniu. Tau reikia toliau mokytis medžiojimo ir daugiau sužinoti gamtos gudrybių ir paslapčių.

- Žinau mama... aš tik noriu atsisveikinti su jais... prašau - gailiai paprašiau.

Mama palinksėjo ir atsistojusi tarė:

- Aš suprantu Šia. Lauksiu tavęs rytoj vidurnakti.

Atsisveikinimui apuostėm vienas kitą jog prisimintume savo kvapus ir atgautume prisiminimus. Hana pralindo pro duobę kurią iškasė po tvora ir nukurnėjo savo keliais. Labai nenorėjau jog ji išeitu, tačiau ji turėjo tai padaryti. Del manęs. Ir vėl. Grįžusi namo nuėjau laiptais į antrą aukštą. Pašokusi atidariau duris į Saros kambarį. Mažylė miegojo nieko nenutuokdama. Užšokusi ant lovos prisiglaudžiau prie Saros pilvo. Mergaitė uždėjo savo rankytę man ant veido ir suniurnėjusi po nosim nusišypsojo.

***

Atsikėliau vos tik išgirdusi jog Saros durys atsidarė. Mergaitė keliavo su savo mama žemyn. Nusižiovovusi prisiminiau vakarykštį pokalbį su Hana ir liūdna nutipinau apačion. Visi skubėjo. Sara turėjo važiuoti į darželį. Edvardas į mokyklą. O Markas su žmona išvažiavo darban. Likau viena namuose su savo liūdnom mintim.

***

Kai visi grįžo buvo vėlu. Lyg specialiai visi jie kažkur užsibuvo. Pakėliau galvą ir nusiminusi supratau jog iki vidurnakčio liko 1 valanda. Netikėtai prie manęs pribėgo Sara. Ji atsisėdo greta ir paglostė man galvą.

- Šia kodėl tu turi išeiti?

Nustebusi pakėliau galvą. Iš kur ji žino jog aš išeisiu? Sara man nusišypsojo.

- Tavo mamytė graži... labai panaši į tave Šia.

Aš suinkščiau ir palaižiau jai rankytę. Galiausiai Sara buvo pakviesta maudynėm vonioje ir į lovą tad aš tik užmerkiau akis ir laukiau kol subirės paskutinės minutės.