Baltoji Hana

Pavojingoji Kšatrija

Po ilgų dviejų dienų Lapė - mergina atsikelė ir sužiuro į mane. Ji ramiai atsistojo apsirengė mano duotais drabužiais ir priėjusi šalia manęs, apkabino.
- Ačiū, tau už mano kojos gydimą ir maistą. - padekojo.
- Mano vardas Mia, tavo?
- Hana.
- Draugės? - nusišypso.
- Draugės! - sušunku.
********po kelių dienų**************
Lekiam abidvi mišku ir juokiames. Pribėgusios prie ežero, atsisėdam ant žolės.
- Tai, kuo tu dirbi?
- Knygų rašytoja - atsakau.
- Įdomu...įdomu...
- Tai tavo pavidalas yra lapė ar gali tapti ir kitu gyvūnu?
- Galiu tapti tik lape - nusišypso. - O koks tavo pavidalas?
Nusuku žvilgsnį.
- Atleisk, ar paklausiau, ko nereikėjo klausti?
- Taip...- liūdnai atsakau. - Eime, laikas vakarieniauti - nutraukiu liūdną nuotaiką.
- Mhm! - sutinka Mia.
Nubėgusios iki trobelės, pamatėm atlapotas duris. Įėjusios į vidų sutikom vilkų gaują. Juodai pilka vilkė piktomis akimis sužiuro į Mia ir į mane. Ji priėjo arčiau ir pasivertė žmogumi. Ji buvo labai graži. Juodi ilgi plaukai ir juoda ilga, aptempta suknelė kuri išryškino jos krūtis, sėdynę ir liemenį.
- Mia, tu eini su mumis, dabar! - sušunka juodaplaukė.
Mia susigūžia už manęs.
- Ko jums iš jos reikia? - paklausiu.
Juodaplaukė pasižiūri į mane.
- Ši snaputė daug kartų medžiojo mūsų teritorijoje ir netgi vogė iš mūsų maistą, bet aišku, kad ją pašovė medžiotojas! Kokia kvailė! Gerai, o dabar atiduok ją mums!
- Pasvajok! - atšaunu.
Visi vilkai pradėjo juoktis. Na iš jų veidų mačiau, kad jie juokėsi.
- Mergaite...duodam tau 3 dienas atiduoti mums merginą ir nešdintis iš čia.
- O kas bus jeigu nedingsiu?
- Geriau jau dink.
Ir sukaukusi vilke prasibrauna į priekį ir nulekia su savo 'sargais,.